Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Aktualūs straipsniai apie daugiabučių renovaciją.
RENOVACIJOS ŽEMĖLAPYJE – PLATUS SPEKTRAS FUNKCIJŲ IR GALIMYBIŲ. www.tv3.lt/Verslas, 2020-08-31
Visuomenei viešai prieinamas, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasižymi daugiafunkcinėmis galimybėmis – sukurti filtrai leidžia ne tik stebėti modernizacijos projektų statusą, bet ir sekti renovuotų ar šiuo metu renovuojamų pastatų rodiklių pokyčius, projektų įgyvendinimo trukmę ar investicinių projektų vertę. Visą straipsnį rasite ČIA
ENERGINIO NAUDINGUMO KLASIŲ POKYČIAI PO RENOVACIJOS – MOTYVACIJA KITIEMS DAUGIABUČIAMS. www.tv3.lt/Verslas, 2020-09-03
Vienas iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programos tikslų – didinti energinį daugiabučio efektyvumą, kuris rodo sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto energijos kiekio santykį. Visiems Lietuvos gyventojams prieinamas renovacijos žemėlapis leidžia stebėti atnaujintų daugiabučių energinio naudingumo klasių pokytį – kaip jis keitėsi nuo G iki A++ bei konkrečius energinių sąnaudų sutaupymus, galinčius paskatinti kitų daugiabučių gyventojus imtis renovacijos. Visą straipsnį rasite ČIA.
DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA LIETUVOJE – DARBAI VIDUTINIŠKAI UŽTRUNKA KIEK DAUGIAU NEI DU METUS. www.tv3.lt/Verslas, 2020-09-07
Itin dažnai abejones dėl daugiabučio namo atnaujinimo sukelia informacijos apie renovaciją stoka. Gyventojams kyla neaiškumų dėl modernizacijos projektų įgyvendinimo – kaip atrodo daugiabučio atnaujinimo procesas, kas lemia jo trukmę. Interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis gali padėti rasti atsakymus į rūpimus klausimus: aplikacijoje sukurti filtrai leidžia analizuoti įvairius renovacijos rodiklius – ne tik ženkliai sumažėjusias energijos sąnaudas ar jam skirtas investicijas, bet ir projekto įgyvendinimo trukmę. Visą straipsnį rasite ČIA.
DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA LIETUVOJE: VIDUTINĖ INVESTICINIŲ PROJEKTŲ VERTĖ SIEKIA 335 TŪKST. EUR. www.tv3.lt/Verslas, 2020-09-08
Nuosekliai augant atnaujinamų daugiabučių skaičiui, daugelį gyventojų pirmiausia domina renovacijos kaina, o vėliau pasiekti energijos sąnaudų sutaupymai ir kiti aspektai. Investicinio renovacijos plano vertė didžiąja dalimi priklauso nuo renovuotino pastato būklės, kuri savo ruožtu lemia konkrečių renovacijos priemonių pasirinkimą, todėl iš pirmo žvilgsnio panašių daugiabučių modernizacijos kaštai gali ženkliai skirtis. Visą straipsnį rasite ČIA.
SENŲ DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA – DIDŽIULIS POTENCIALAS KOVOJE SU KLIMATO KAITA. www.tv3.lt/Verslas, 2020-09-09
Pastaraisiais metais tiek Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, tiek viso pasaulio mastu skiriama daugiau dėmesio kovai su klimato kaita. Vis dažnesnės klimato sąlygotos gamtinės katastrofos kasmet padaro didžiulius nuostolius, kurių mastas palaipsniui tik didėja. Dėl šios priežasties ieškoma būdų, padedančių tausoti aplinką ir sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, o vienas iš jų – energetiškai neefektyvių daugiabučių modernizavimas. Visą straipsnį rasite ČIA
Kitos naujienos

Prieš kurį laiką lietuvius pasiekė dar viena džiugesio nenešanti žinia – dujų kaina vėl kyla, o tai reiškia, kad namuose įsirengus dujinį šildymą pinigines teks atverti dar plačiau.

Kaunas – vienas žaliausių Lietuvos miestų, daug dėmesio skiriantis tvarių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui. Siekiant kuo efektyviau panaudoti miesto parkų, miškų ir skverų priežiūros metu susidariusias žaliąsias atliekas, po medžių bei krūmų genėjimo atsiradusi žaliava virsta biokuru, naudojamu miesto šilumai gaminti.
Sausio 25-26 dienomis vyko Vokietijos šilumos, vėsumos ir kogeneracijos energijos efektyvumo asociacijos (AGFW) organizuotas nuotolinis seminaras, skirtas Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų vystymui. Kadangi LŠTA yra AGFW tarptautinis narys, todėl turėjome galimybę dalyvauti renginyje, kuris gali būti aktualus ir Lietuvos politikams bei valdininkams, atsakingiems už miestų šildymo planavimą bei organizavimą.