2021 m. balandžio 6 d. AB „Panevėžio energija” pranešimas.

Kovo mėnesio pradžioje Panevėžyje buvo nustatytas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos departamento atstovai, gavę gyventojų nusiskundimą dėl oro taršos, lankėsi AB „Panevėžio energija“ katilinėje (Panevėžio RK-1) Pušaloto gatvėje. Neplaninio patikrinimo metu buvo aiškinamasi ar Panevėžio RK-1 šilumos gamybos įrenginiuose nebuvo avarijų ir sutrikimų, dėl kurių galėjo įvykti neįprasti kietųjų dalelių išmetimai į aplinką.

Aplinkos apsaugos departamento specialistams atlikus tyrimą nustatyta, kad Panevėžio RK-1 šilumos gamybos įrenginiai dirbo be sutrikimų ir išlaikydami režiminius darbo parametrus – neviršydami leistinų kietųjų dalelių išmetimų į aplinką.

Šių metų sausio–vasario mėnesiais, Aplinkos apsaugos departamento specialistams, atlikus iš Panevėžio RK-1 stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų laboratorinius tyrimus, teršalų normatyvų viršijimų taip pat nenustatyta.

Kokios priežastys lemia oro užterštumą kietosiomis dalelėmis?
Padidėjusią oro taršą mieste, kai viršijama kietųjų dalelių koncentracija ore, sukelia nepalankios meteorologinės sąlygos, kai vyrauja šaltis, žemas oro slėgis bei nedidelis vėjas. Oro taršai įtakos turi ir miesto specifika – nemažą jo dalį sudaro šildomi kietuoju kuru individualūs namai, kurių šildymas suintensyvėja atšalus orams. Pramonės įmonės, tiek gamyboje, tiek pastatų šildymui, deginančios įvairų kietąjį kurą, taip pat gali daryti įtaką oro užterštumui.

Kas labiau teršia aplinką – individualių namų buitiniai ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai?
Kad būtų įvertintos šildymo sezono metu šalies miestuose padidėjusios taršos priežastys, Kauno technologijos universitetas atliko palyginamuosius tyrimus ir išsiaiškino, kad buitiniai katilai išskiria net tūkstančius kartų daugiau nuodingų dalelių, nei katilai, naudojami centrinio šildymo sistemose. Atlikti tyrimai parodė, kad buitiniame katile, kūrenant įprastas malkas, nuodingų dujų koncentracija siekia 5000 milijoninių tūrio dalių (ppm). Reguliuojant buitinio katilo galią, mažinant oro tiekimą, nuodingų medžiagų koncentracija išauga net iki 30 000 ppm ir daugiau. Tuo tarpu energetiniame katile, naudojamame centrinio šildymo sistemų, susidaro mažesnė nei 1 ppm dujų koncentracija.

Ką daro AB „Panevėžio energija“, kad oro tarša būtų kuo mažesnė?
Kokia tarša sklinda deginant kurą iš energetinių katilų kaminų, apsprendžia Panevėžio RK-1 katilinėje sumontuota  ir tinkamai eksploatuojama įranga. Būtent, katilinėje prie biokuru kūrenamų katilų sumontuoti kondensaciniai ekonomaizeriai bei įrengti dūmų valymo įrenginiai (multiciklonai, skruberiai, rankoviniai filtrai) leidžia kontroliuoti bei mažinti išmetamą į aplinkos orą kietųjų dalelių ir kitų išmetamų teršalų kiekį. Dūmų valymo įrenginiai užtikrina iki 98 proc. kietų dalelių išvalymo efektyvumą, todėl iš AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamų modernių ir efektyvių biokuru kūrenamų katilų kaminų rūksta dūmai, kurių didžiąją dalį sudaro aplinkos neteršiantys balti vėsaus vandens garai.

AB „Panevėžio energija” gamina ir tiekia šilumą vartotojams, vadovaudamasi aplinkos apsaugą reglamentuojančiais teisių aktų reikalavimais. Panevėžio RK-1 aplinkos apsaugos veiklą vykdo pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą. Katilinės taršos šaltiniams (katilams) yra taikoma momentinė aplinkos oro tarša nustatyta TIPK leidime.

Panevėžio RK-1 aplinkos oro taršos prevencija vykdoma pagal parengtą ir patvirtintą Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą. Pagal ją vykdomas periodinis katilų išmetamų į aplinkos orą teršalų stebėjimas bei technologinių procesų monitoringas.

AB „Panevėžio energija“, turėdama aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti leidimą, monitoringo programoje nurodytu periodiškumu, pastoviai matuoja išmetamus azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido ir kietųjų dalelių kiekius. Katilinėje katilų išmetamų teršalų matavimus atlieka atestuoti AB „Panevėžio energija“ specialistai, naudodami tam skirtus prietaisus: dūmų dujų analizatorių, oro aspiratorių dūmų siurbimui dėl kietų dalelių nustatymo dūmuose ir kt.

Panevėžio RK-1 atmosferos taršos prevenciją, atliekant planinius ir neplaninius taršos šaltinių išmetamų teršalų matavimus, vykdo ir kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamento atstovai. Pažymėtina, kad nuo Panevėžio RK-1 biokuro katilų pastatymo, per visą eksploatacijos laikotarpį nei AB „Panevėžio energija“ specialistai, nei Aplinkos apsaugos departamento atstovai nėra nustatę į aplinkos orą išmetamų teršalų koncentracijos dūmuose viršijimo.

Biokuro poveikis oro taršai
Nuo 2012 metų AB „Panevėžio energija“ šilumos gamybai pradėtas deginti biokuras Panevėžio RK-1. Prieš pradedant biokuro deginimo įrangos statybas kiekvienu atveju buvo ruošiami projektai, kurių gamtosauginėje dalyje buvo numatyta ir įvertinta įtaka aplinkinių rajonų atmosferos tarša, projektai derinami su reikiamomis valstybinėmis institucijomis.

Šiuo metu Panevėžio RK-1darbas yra organizuojamas taip, kad šilumos energija būtų gaminama maksimaliai išnaudojant biokuro katilų ir jų kondensacinių ekonomaizerių bendrą 44,8 MW galingumą. Rezervinę šilumos gamybos galią užtikrinantys, gamtinėmis dujomis kūrenami, katilai yra laikomi rezerve. 2020 m. Panevėžio RK-1 šilumos ir elektros energijos gamybos bendrame kuro balanse biokuras sudarė 100 proc.

Panevėžio RK-1energijos gamybai naudojamas visas biokuras, įsigyjamas per energijos išteklių biržą pagal jos patvirtintas taisykles ir nustatytas perkamo biokuro kokybės charakteristikas. Į Panevėžio RK-1 pristatomo biokuro kokybė tikrinama ir AB „Panevėžio energija“ laboratorijoje, paimant biokuro mėginius iš kiekvienos biokurą atvežusios autotransporto priemonės. 

Naujos technologijos aplinkos taršai mažinti AB „Panevėžio energija“ domisi ir diegia pažangiausias šilumos gamybos technologijas, kurios sprendžia ne tik gamybos sąnaudų mažinimą, bet kartu prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Būtent tokį įrenginį – absorbcinį šilumos siurblį, šiuo metu bendrovė stato Panevėžio RK-1. Absorbcinis šilumos siurblys yra skirtas dviejų biokuru kūrenamų garo katilų efektyvumui gerinti, mažinant iš katilų išeinančių dūmų temperatūrą ir tuo pačiu prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo Panevėžio mieste.