Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Panevėžio energija“ 2020-03-13 pranešimas „MAŽOJI RENOVACIJA – EFEKTYVESNIS ŠILUMOS VARTOJIMAS IR MAŽESNĖS SĄSKAITOS”
AB „Panevėžio energija“ duomenimis vidutinis mokėjimas už patalpų šildymui vasarį suvartotą šilumą Panevėžyje sudaro apie 34 eurus už 50 kv. metrų ploto butą (67 ct/vienam kv. m), o tai apie 14 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnius mokėjimus lėmė dėl šiltesnių orų (skirtumas 1,1 oC laipsnio) sumažėjęs 4,9 proc. šilumos suvartojimas bei 9,6 proc. mažesnė šilumos kaina.
Efektyvus šilumos vartojimas lemia sąskaitos dydį
Nors visi už šilumą mokame ta pačia kaina ir visiems yra ta pati lauko oro temperatūra, tačiau gyvename skirtinguose namuose, nuo kurių būklės ir eksploatavimo kokybės (šilumos ūkio prižiūrėtojo pastangų) priklauso skirtingas šilumos suvartojimas. Daugiabučių namų modernizavimas leidžia šilumą naudoti racionaliau.
Šį vasarį mažiausiai šilumos buvo suvartota naujos statybos ir renovuotuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 445 kWh šilumos, o sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 25 eurus.
Senos statybos, prastenės būklės daugiabučiuose su nemodernizuotais šilumos punktais 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 655 kWh šilumos ir mokestis gyventojams vidutiniškai sudaro 37 eurus.
Ką pasirinkti?
Kompleksinė renovacija – sienų, stogo apšiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas, langų keitimas, šilumos punkto atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos įgyvendintos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Tačiau efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau – atlikus mažąją renovaciją ir pasirinkus įgyvendinti tik keletą energinį efektyvumą didinančių priemonių: pavyzdžiui, atnaujinti seną elevatorinį mazgą, pakeičiant jį į automatizuotą, arba modernizuoti jau susidėvėjusį automatizuotą šilumos punktą, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.Mažosios renovacijos dalyviai, pridavę paraiškas ir su Būsto energijos taupymo agentūra pasirašę sutartis pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, gali tikėtis 30 procentų darbų kainos kompensacijos, todėl plačiau apžvelgiame siūlomas priemones.
Šilumos punktų atnaujinimas
Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos, su elevatoriniais mazgais. Tokių daugiabučių namų vien Panevėžyje yra 180 vienetų. Šių daugiabučių namų šilumos punktuose nėra techniniams reikalavimams užtikrinti reikiamų šilumnešio slėgio ir karšto vandens temperatūros reguliavimo įtaisų, todėl svarbu pirmiausia pakeisti pasenusią šilumos punktų įrangą nauja ir modernia, su galimybe reguliuoti naudojamą šilumą ir tuo pačiu ją taupyti.
Modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą – automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius. Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį. Automatizuotas šilumos punktas suteikia galimybę pavasarį ir rudenį trumpam, kol lauke šilta, išjungti namo šildymą, o orui atvėsus, vėl jį sklandžiai įjungti, tokiu būdu visą šildymo laikotarpį išlaikyti komfortinę patalpų temperatūrą, bet taupyti šilumą.
Šildymo sistemų subalansavimas ir individualus reguliavimas
Prie energijos sutaupymo gali ženkliai prisidėti individualaus reguliavimo galimybė – tereikia įrengti termostatinius ventilius prie radiatorių ir šildymo daliklius ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus). Šios priemonės įgyvendinimas yra gana brangus, todėl vykdant mažąją renovaciją, siūloma dalinai finansuoti ir pigesnį sprendimą, sprendžiantį netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą – balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimą. Balansiniai vožtuvai būtini, jei butuose įrengiamas individualus reguliavimas, bet ir tokio reguliavimo nesant – leidžia užtikrinti sistemos veikimo tolygumą ar bent nustatyti prasto jos veikimo priežastis.
Modernizavimo nauda
Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10–25% suvartojamos šilumos. Siekiant efektyvaus šilumos energijos vartojimo ir mažesnių išlaidų, tik patys gyventojai gali priimti sprendimą dėl šilumos ūkio sistemų modernizavimo.
Pranešimą taip pat rasite bendrovės internetinėje svetainėje www.pe.lt , tiesioginė nuoroda https://www.pe.lt/news/361/47/Mazoji-renovacija-efektyvesnis-silumos-vartojimas-ir-mazesnes-saskaitos
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas – tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.