Nors jau dvejus metus visos Lietuvos centralizuoto šildymo vartotojai gauna sąskaitas, kuriose įrašyta eilutė „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“, gyventojams vis dar kyla klausimų, kas tai per „mistinis“ mokestis ir už ką jis mokamas.

Karštas vanduo niekur nedingsta

Dalis šilumininkų klientų mano, kad ši eilutė – tai nepareigingų gyventojų skola už karštą vandenį, kurią tenka apmokėti sąžiningiems gyventojams. Tačiau taip nėra. Su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, trūkus vamzdžiui ar įvykus kitai avarijai namo karšto vandens tiekimo sistemoje; gyventojams ne laiku ar neteisingai deklaruojant suvartotą karšto vandens kiekį arba tai darant skirtingu metu; namo įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir vartotojų butuose įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo skirtingu laiku.

Kaip teigia šios eilutės atsiradimą inicijavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ji skirta informuoti apie neatitikimus tarp įvadinio namo skaitiklio ir gyventojų butų skaitikliais fiksuoto suvartoto karšto vandens kiekio. Kodėl susidaro skirtumai, priežastį turi nustatyti pastato valdytojas – administratorius arba bendrijos pirmininkas.

„Dažniausiai pasitaikanti nukrypimų priežastis ta, jog gyventojai pavėluotai arba netiksliai deklaruoja suvartotą karštą vandenį. Tačiau tai nereiškia, kad pareigingi gyventojai negrįžtamai sumokėjo už neatidžius kaimynus“, – aiškino Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Pasak pašnekovo, jeigu kurio nors buto savininkas ne laiku ar neteisingai deklaravo karšto vandens suvartojimo duomenis, jis vėliau sumokės daugiau. Kaip pavyzdį V. Zutkis nurodė Klaipėdos Taikos pr. 35 namo situaciją. Šio namo butuose buvo keičiami apskaitos prietaisai, ir aptikta, kad dėl sugedusio skaitiklio  vienas vartotojas turės sumokėti už kone 140 kubinių metrų nedeklaruoto karšto vandens. Tačiau kiti to namo gyventojai gaus sąskaitas, kur eilutėje „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“ bus suma su minuso ženklu. Kitaip sakant, ankstesnė permoka jiems kompensuojama.

„Karštas vanduo name niekur nedingsta. Kai pastato administratorius  mus informuoja, kodėl susidarė skirtumas, mes perskaičiuojame visiems namo gyventojams pateiktas sąskaitas, atitinkamai jas sumažindami. Kasmėnesiniuose mokėjimuose gyventojams nežymūs svyravimai yra, tačiau per ilgesnį laikotarpį sumos išsilygina“, – konstatavo V. Zutkis.

Įvardinti skolininkais žmones, kurie suklysta ar neteisingai deklaruoja karšto vandens rodmenis, šilumininkai negali. Pagal Šilumos ūkio įstatymą, skolininku žmogus tampa tik laiku neapmokėjęs sąskaitos už šilumą. Tik tada yra numatytos teisinės procedūros šios skolos išieškojimui. Ir nemokių vartotojų skolos kitiems namo gyventojams neišdalinamos.

Kaip išvengti permokų?

Savalaikis karšto vandens suvartojimo deklaravimas yra buto savininko pareiga. Norint išvengti netikslumų eilutėje „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“, vartotojams reikia įgyvendinti šias sąlygas:

Tačiau daugiabučiame name gyvena daugybė žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių – ligos, komandiruotės, emigracijos ir t.t. – ne visada spėja laiku pranešti skaitiklių rodmenis. Vienas patikimiausių būdų, kad gyventojams netektų mokėti už šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu ar šis mokestis būtų minimalus, – įrengti visų pastate esančių karšto vandens skaitiklių rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemą.

Išmanūs skaitikliai tuo pačiu metu, t. y. paskutinę mėnesio dieną, tą pačią valandą, nuotoliniu telemetriniu būdu gali nuskaityti visų butuose esančių karšto vandens ir šilumos skaitiklių, įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir geriamojo vandens skaitiklio, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis.

Nuo 2020 m. sausio 1 dienos įsirengiant šią išmanią įrangą bus galima pasinaudoti valstybės parama, jei įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name bus įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir pertvarkomos ar keičiamos šildymo bei karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius.

AB „Klaipėdos energija“, prisijungdama prie mažosios daugiabučių namų renovacijos, taip pat pasirengusi prisidėti, jei vartotojai įgyvendins atnaujinimo projekte numatytų šilumos skaitiklių arba daliklių įrengimo ir eksploatavimo bei karšto vandens skaitiklių rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemos įdiegimą.

Dėl nuotolinės apskaitos prietaisų įrengimo galima pasikonsultuoti su AB „Klaipėdos energija“ specialistais kreipiantis  el. paštu kac@klenergija.lt.

Nuotolinė sistema neiškraipo „šilumos bendrosioms reikmėms“

Įsirengus nuotolinio nuskaitymo sistemą būtų sprendžiama dar viena gyventojams aktuali problema – apskaitos neatitikimai skaičiuojant „šilumą bendrosioms reikmėms“. Nes naujuose ar renovuotuose namuose, kur yra individuali butų šilumos apskaita, gyventojams nedeklaruojant ar neteisingai deklaruojant šilumos skaitiklių rodmenis, sąskaitose atsiranda netikslios sumos. Pavyzdžiui, jei buto savininkas yra išvykęs ir nedeklaruoja sunaudotos šilumos kiekio, laikoma, kad to buto šildymui sunaudotas vidutinis šilumos kiekis, kuris apskaičiuojamas išvedant kitų butų suvartojimo vidurkį. Bet tai nėra tikslu. Todėl karšto vandens ir šilumos skaitiklių nuotolinio nuskaitymo sistema maksimaliai sumažintų atsirandančių klaidų ir netikslumų tikimybę, ir sumažintų gyventojų rūpesčius dėl neatitikimų sąskaitų eilutėse „Šiluma su nepaskirstytu karštu vandeniu“, tiek „Šiluma bendrosioms reikmėms“.

Plačiau skaitykite ČIA