Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kuriamas Lietuvos energetikos ir klimato planas
Integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato plane (toliau – Planas) turi būti aprašytos pagrindinės Lietuvos energetikos ir klimato kaitos, pirmiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD), mažinimo gairės iki 2030-ųjų metų.
Planu siekiama suderinti šiuo metu galiojančius nacionalinius strateginius energetikos bei klimato kaitos mažinimo dokumentus, kad šie neprieštarautų Lietuvos nacionaliniams klimato kaitos mažinimo įsipareigojimams ES.
„Planas rengiamas pirmąkart visoje ES – tai svarbus dokumentas ekonominiu, aplinkosauginiu bei kitais požiūriais, kurį iki šių metų pabaigos valstybės narės privalo pateikti Europos Komisijai. Visų valstybių Planai yra rengiami pagal vienodus turinio reikalavimus, turi identišką struktūrą. Nuo 2021 m. kas du metus bus privaloma teikti Plano įgyvendinimo ataskaitas“, – sako energetikos viceministrė Lina Sabaitienė.
Integruotame Plane įtraukti įsipareigojimai bei tikslai klimato kaitos mažinimo aspektu liečia įvairius Lietuvos ekonomikos sektorius – energetiką, žemės ūkį, transportą, pramonę ir kitas sritis. Energetikos ministerija, rengdama pirminį Plano projektą, bendradarbiavo su kitomis ministerijomis bei institucijomis.
Energetikos ir aplinkosaugos politikų integravimas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse atliekamas pirmąkart. Todėl rengiant šį Planą, ypatingai svarbiu tampa kuo didesnis Lietuvos visuomenės ir organizacijų indėlis – ypatingai iš savivaldos institucijų, verslo ir pramonės sektorių.
Pastabas ir pasiūlymus Integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano projektui galima teikti iki 2019 metų gegužės 15 dienos Vyriausybės svetainėje „E.pilietis“.
Europos Sąjunga (ES), siekdama energetikos ir klimato kaitos mažinimo sričių suderinamumo, patvirtino ES klimato ir energetikos politikos strategiją iki 2030 m. Strategijoje apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir priemonės, kurios padės švelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, didins atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai bei skatins efektyvesnį energijos vartojimą.
Siekiant, kad ši ES strategija būtų įgyvendinta efektyviai ir laiku, nustatytas įpareigojimas Integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus 2021–2030 m. laikotarpiui pateikti Europos Komisijai iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Kitos naujienos

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktiems siūlymams dėl veiklos organizavimo susiklosčius ekstremaliai energetikos padėčiai.

Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, kuriuo detalizuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga ir visuomenės dalyvavimo šiame procese reikalavimai.

Nuo šiol nepriklausomas mokslines konsultacijas nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais Aplinkos ministerijai teiks Nacionalinis klimato kaitos komitetas. Komiteto pirmininku išrinktas dr. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius.