Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija“ Jurbarko katilinėje pradedamas eksploatuoti antras biokuro katilas
AB „Kauno energija” 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimas
AB „Kauno energija“ priklausančioje Jurbarko katilinėje pradedamas eksploatuoti antras biokuro katilas, leisiantis lanksčiau reaguoti į šilumos poreikio kitimus bei sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido (CO2)) kiekius.
Lapkričio 9 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) oficialiu dokumentu patvirtino, kad naujas 3 MW galios biokuro katilas su nauju 1,6 MW kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu yra tinkamas eksploatuoti.
Iki šiol miesto šiluma Jurbarko vartotojams buvo gaminama dviem dujiniais 15 ir 12 MW galios katilais bei 5 MW biokuro katilu. Naujasis 3 MW galios biokuru kūrenamas katilas įrengtas siekiant padidinti energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių dalį, bei beveik visiškai atsisakant gamtinių dujų panaudojimo. Tuo mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bei sudaromos naujos galimybės mažinti šilumos kainą vartotojams.
Įdiegus naująjį katilą ir neesant dideliems šalčiams, Jurbarke šildymo sezono metu didžioji dalis šilumos bus gaminama naudojant biokurą, o ne šildymo sezono metu – visa.
Katilas bus pastatytas šalia jau esančio 5 MW galios biokuro katilo, papildomai įrengiant 1,6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį, kuris leis atgauti dalį šilumos iš dūmų ir taip padidinti abiejų katilų efektyvumą.
Katilas įrengiamas pagal Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų iš dalies finansuojamą projektą „Biokuru kūrenamo katilo įrengimas Jurbarko katilinėje“ (Nr. 04.1.1-LVPA-K-109-02-0003), pagal priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-109 „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“. Projekto vertė – 1,298 mln. eurų. Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų finansuojama dalis sudaro iki 0,528 mln. eurų. Likusią dalį bendrovė investavo iš savo lėšų.
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.