Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
40-asis Euroheat&Power kongresas/Vilnius 2021
Data
03 gegužės, 2021Organizatorius
Euroheat&Power su Lietuvos partneriais: LŠTA ir Go VilniusVieta
Nuotoliniu būduDėl pandeminės situacijos 40-asis Euroheat&Power kongresas vyko nuotoliniu būdu: 2021 m. gegužės 3–5 d. o taip pat ir vėliau kiekvieną ketvirtadienį iki liepos mėn. tęsis dedikuotos nuotolinės sesijos apie CŠT aktualijas Europoje.
Renginį organizavo tartautinė asociacijia Euroheat&Power kartu su partneriais Lietuvoje: LŠTA ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Renginyje dalyvavo virš 320 dalyvių, iš kurių beveik 80 dalyvių iš Lietuvos (atstovai iš energetikos, aplinkos ministerijų, savivaldybių, VERT, LŠTA narių-įmonių, Lietuvos energetikos instituto, Baltpool, Ignitis grupė, Energy advice, Idex Baltic, LVPA). Kas dvejus metus vykstančiame renginyje aptariamos pastarojo laikmečio problemos, aktualios išvystytą centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą turinčioms šalims. Kongrese dalyvavo ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai, specialistai, bet ir Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai.
Kongreso metu didelis dėmesys buvo skiriamas mūsų šalies pristatymui. Buvo svarstoma, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams miestams, kaip aktyvinti investicijas į naujų šilumos infrastruktūros projektų diegimą, diskutuota dėl 4 ir 5 kartos CŠT perspektyvų. Startuolių bendruomenė turėjo galimybę pristatyti savo projektus rinkos lyderiam. Dalyviai nors ir nuotoliniu būdu buvo kviečiami susipažinti su Vilniaus miestu, tradicijomis, buvo organizuojamos nuotolinės ekskursijos į Vilniaus E-2 bei Kauno kogeneracinę jėgainę.
Kongresą atidarė ir sveikinimo žodį tarė Energetikos ministras Dainius Kreivys (Žiūrėti video). Kongrese pranešimus skaitė Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Ditte Jull-Joergensen, aplinkosaugininkas, Europos Komisijos Pirmininko pirmojo pavaduotojo kabineto vadovas Diederik Samsom. Lietuva savo šilumos ūkio pažangą ir planus turėjo galimybę pristatyti 2 atkirose kongreso sesijose gegužės 5 d., kurios buvo tiesiogiai transliuojamos iš viešbučio Radisson Blu Lietuva. Sesijas moderavo LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius:
1 session – Heat production aspects in Lithuanian DH sector (žiūrėti vaizdo įrašą)
– Biomass exchange Trade and Heat auctions systems /Andrius Smaliukas, UAB Baltpool/
– The role of cogeneration in the circular economy /Nerijus Rasburskis, UAB Ignitis Group/
– Digital transformation for DH companies /Vytautas Šiožinys. UAB Energy Advice/
2 session – Optimization and development of DHC networks (žiūrėti vaizdo įrašą)
– Roll-out of low temperature district heating network in Vilnius /Paulius Martinkus, AB Vilniaus šilumos tinklai/.
– Waste heat recovery through cooling: potentials and challenges /Ignas Mikalauskas, AB „Klaipėdos energija”/
– Thermal-hydraulic and structural integrity analysis application for the district heating systems /Sigitas Rimkevičius, Lietuvos energetikos institutas/
Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas vienoje iš kongreso sesijų taip pat pristatė kartu su Vilniaus miesto savivaldybe įkurtą Intelligent Energy Lab platformą, kuri vienija apie 40 privataus ir viešojo sektoriaus įmonių, universitetų ir asociacijų.
Lietuva yra viena pirmųjų tarp po planinės ekonomikos šalių, kuri įdiegė šilumos apskaitą, įrengė automatizuotus šilumos punktus, atnaujino apie 40 % vamzdynų. Aktyviai palaikant ir remiant valstybei atsisakoma importuojamo iškastinio kuro, net 70% šilumos šiuo metu pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. Lietuvos miestuose jau veikia ir modernios kogeneracinės elektrinės. Taip pat naudojami unikalūs verslo organizavimo modeliai, tokie kaip nacionalinė kuro ir šilumos pirkimo birža Baltpool. Konkurencija tarp šilumos gamintojų sudaro galimybes skaidriau ir efektyviau įsigyti išteklius. Mūsų šalies pažanga šilumos ūkyje remiasi naujausių technologijų ir pasiteisinusios tarptautinės patirties pritaikymu po-sovietinėje šildymo infrastruktūroje.
Daugiau informacijos www.ehpcongress.org
Kiti renginiai
Teams platforma
SHERLOCK projekto vebinaras: Financing and Digital Strategies for Energy-Efficient Buildings
Kviečiame visus besidominčius pastatų renovacija š.m. gruodžio 10 d. antradienį dalyvauti ES projekto SHERLOCK vebinare „ Financing and Digital Strategies for Energy-Efficient Buildings“ („Finansavimo schemos ir skaitmenizacijos sprendimai siekiant pastatų energinio efektyvumo“)
Lietuvos mokslų akademijos Mažoji konferencijų salė (Gedimino pr. 3, Vilniuje)
Energetikos seminaras „Biokuras Lietuvos energetikoje“
Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos energetikų senjorų klubo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „LITBIOMA“ ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos organizuotas energetikos seminaras „Biokuras Lietuvos energetikoje“.