Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Guodžio mėnesio sąskaitos bus apie 20 proc. didesnės nei pernai.
Dėl šaltesnio oro šį gruodį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 10-15 proc. daugiau šilumos nei 2017-ųjų gruodžio mėnesį. Vidutinė lauko oro temperatūra 2018-ųjų gruodį siekė apie 1,1 laipsnį šalčio, 2017 metų gruodžio mėnesį – apie 1,2 laipsnio šilumos. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė ir padidėjusi 5 proc. šilumos kaina dėl pabrangusio kuro.
Šilumos energijos suvartojimas pastatuose yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp vidaus patalpų ir lauko oro temperatūrų. Esant vidutinei patalpos temperatūrai apie +18 0C lauko oro įtaką, lyginant 2017 ir 2018 metų gruodžio mėnesiais, galima išreikšti formule:
Taigi, preliminariai galime teigti, kad pastatas 2018 metų gruodį sunaudos 14 proc. daugiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti nei 2017 m. gruodį, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija) . Žinoma, įtakos dar turi ir kitos klimato sąlygos: vėjo greitis, drėgnumas ir kt.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis 70-80 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus dėl šiltesnių orų tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1200 kWh (20 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 67 eurus
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 480 kWh (8 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 28 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1920 kWh šilumos (32 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 112 eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,85 euro ct/kWh, prieš metus – 5,54 euro ct/kWh. Šilumos kainų padidėjimą lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštų didėjimas „Baltpool“ biržoje.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.
Mokėjimai už šilumą 2018 m. gruodį lyginant su 2017 m. gruodžiu
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.