Atšilus orams, atsižvelgdamos į faktines lauko oro temperatūras bei prognozes, kai kurios šalies savivaldybės skelbia apie šildymo sezono pabaigą. Pastaraisiais metais dėl vėsesnių oro sąlygų šildymo sezonai būdavo baigiami vėliau, balandžio pabaigoje arba net gegužės pirmosiomis dienomis, bet šiemet centralizuotas šilumos tiekimas neturėtų užsitęsti.  

Besibaigiant 2022/2023 metų šildymo sezonui galime pasidžiaugti, jog situacija kuro išteklių biržose stabilizavosi,  šilumos kainos miestuose nebeauga,  o šių metų kovą ir balandį jau net yra žemesnės nei prieš metus. Tačiau šildymo sezono pradžia buvo sudėtinga ir neprognozuojama – energetikos krizė, rekordinė infliacija, brangstančios paslaugos ir ištekliai, vartotojų įsiskolinimai ir kitos priežastys įtakojo apyvartinių lėšų stygių dalyje šalies šilumos tiekimo įmonių, daug bendrovių susidūrė su finansiniais sunkumais.

Dėl augančių kuro kainų ir kuro tiekimo nepatikimumo valdžios įstaigos dar vasarą skatino šilumos gamintojus iš anksto apsirūpinti žiemai biokuru 3-6 mėnesių trukmės sandoriais. Vasaros pabaigoje įmonės biokurą pirko už 50-60 eurų už megavatvalandę (eur/MWh). Gamtinių dujų kainos šoko iki beveik 200 eur/MWh. Šilumos kaina per metus padidėjo kone dvigubai: 2022 m. lapkritį ji siekė 5,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), o 2023 m. lapkritį kainavo 9,7 ct/kWh (be PVM). Padėtį šildymo sektoriuje stabilizavo priimtos politinės priemonės: 

Faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, bet ir klimatinės sąlygos atskiruose regionuose bei pastato energetinė būklė.

Vertinant lauko temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui. Tai svarbiausias kriterijus, tačiau įtakos gali turėti vėjas, drėgnumas, pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir daugelis kitų faktorių. Todėl, savaime suprantama, šildymo sąskaitos dydis kiekviename pastate labai skiriasi priklausomai nuo jo tipo ir energetinio efektyvumo būklės.

Dalis pastatuose suvartojamos šilumos praktiškai nepriklauso nuo klimato sąlygų, pavyzdžiui, energija suvartota karštam vandeniui ruošti ar jo temperatūrai palaikyti. Šilumos kiekis, suvartojamas patalpų vidaus temperatūrai palaikyti, taip pat skiriasi kiekviename pastate ir sudaro apie 70-80 % visos į pastatą patekusios šilumos. Todėl faktinis šilumos suvartojimas kiekviename pastate labai individualus ir skirtingas.

Lyginant šio 2022/2023 šildymo sezono vidutines lauko oro temperatūras su 2021/2022 metų šildymo sezonu, matome jog oro sąlygos buvo panašios (+0,6 oC šilumos), todėl galima teigti, jog ir panašus suvartotas šiluminės energijos kiekis toms pačioms patalpoms šildyti, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą lemiančių pasikeitimų (pvz., renovacija).

Lyginant šiluminės energijos vieneto kainą (ct/kWh), 2022/2023 m. šildymo sezono lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario ir kovo mėnesių vidutinė šilumos kaina buvo apie 20 procentų didesnė negu prieš metus tą patį laikotarpį.

Šilumos kainų šuolį šį šildymo sezoną labiausiai nulėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Šiuo metu CŠT sektoriuje iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (biomasė ir komunalinės atliekos) pagaminama beveik 75 proc. šilumos. Vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro  dalis  didžiausia, šilumos kainų augimas buvo daug nuosaikesnis.

Pagal statistinius duomenis per 2022/2023 metų šildymo sezoną buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai išleido apie 1,88 eur/m2. Prieš metus šildymas analogiškai kainavo apie 1,55 eur/m. Kokybiškuose daugiabučiuose šį šildymo sezoną mokėjimai siekė apie 0,77 eur/m2, prieš metus mokėjo 0,63 eur/m2.

Patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi konkretaus pastato energetinė kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai tiesiogiai lemia ir šildymo sąskaitos dydį. Šilumos suvartojimas atskiruose namuose priklauso nuo jo dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės ir t.t. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Deja, bet dar didelė dalis daugiabučių naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, kurie smarkiai svyruojant lauko temperatūrai nereaguoja į besikeičiančias klimatines sąlygas, todėl tokie namai dažnai perkaitinami. Tai irgi lemia šildymo sąskaitos dydį.   

Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“, o vartotojai nelabai domisi klimato sąlygomis. Šildymas turi būti kokybiškas ir efektyvus bet kokiomis sąlygomis.

Priminsime, jog šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įjungti ar išjungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia dauguma bendraturčių ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų bei higienos normų.

Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2022/2023 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/