Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
2020 m. sausio 10 d. AB „Kauno energija“ pranešimas „UŽ ŠILDYMĄ 2019 M. GRUODĮ MOKĖSIME 18,6 PROC. MAŽIAU, NEI PERNAI”
Kaune dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir dėl mažesnės šilumos kainos vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. mažesnės, nei 2018 m. gruodį.
Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. mažesnės, nei už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą. Jos sudarys vidutiniškai apie 47,4 euro su PVM už 60 m2 ploto būsto šildymą (neskaitant šilumos, suvartotos karštam vandeniui paruošti ir vonios kambario šildytuvui). 2018 m. gruodį šios sąskaitos vidutiniškai sudarė 58,2 euro su PVM.
Mažesnes vidutines sąskaitas lėmė net 3,3 laipsnio aukštesnė vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra, kuri, savo ruožtu, lėmė apie 9,1 proc. mažesnį vidutinį šilumos suvartojimą būstams šildyti, ir 10,3 proc. mažesnė šilumos kaina, kuri 2019 m. gruodį sudarė 4,79 ct/kWh su PVM, o 2018 m. gruodį – 5,34 ct/kWh su PVM.
Grafike pavaizduoti vidutinių sąskaitų už šildymui suvartotą šilumą dydžiai, šilumos suvartojimas bei šilumos kaina 2018 – 2019 metų gruodžio mėnesiais:
Naujų ir renovuotų namų vidutiniai mokėjimai už 60 m2 ploto buto šildymą 2019 m. gruodį sudaro atitinkamai 27,0 ir 29,4 euro su PVM. Faktinis kiekvieno konkretaus buto šilumos suvartojimas dėl namo būklės, renovacijos kokybės ar norimo komforto lygio yra skirtingas, todėl ir faktiniai sąskaitų dydžiai, be abejo, skiriasi.
Nežiūrint visuotinai formuojamos nuomonės apie centralizuotai tiekiamos šilumos „brangumą“, centralizuotai šiluma apsirūpinantys vartotojai vis tiek moka mažiau, nei tie, kurie savo patalpų šildymui naudoja kitas energijos rūšis. Teisingai įvertinus visas sąnaudas, patalpų šildymas iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo yra pigesnis.
Be to, centralizuotai tiekiama šiluma Kaune didžiąja dalimi jau gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atitinka A++ energijos klasės reikalavimus.Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti AB „Kauno energija“ interneto svetainės skiltyje „Šilumos vartojimo pastatuose palyginimas
Pranešimas publikuojamas AB „Kauno energija” interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt, tiesioginė nuoroda https://www.kaunoenergija.lt/naujienos/uz-sildyma-2019-m-gruodi-mokesime-186-proc-maziau-nei-pernai/
Kitos naujienos
Šventosios katilinės atnaujinimui nacionalinis plėtros bankas ILTE paskolino 117 tūkst. eurų. Numatoma, kad modernesnė katilinė šildys daugiabučius, mokyklą ir darželį.
Rusija prieš Naujuosius metus bandė surengti sabotažą Lenkijoje, kuris galėjo sukelti didelio masto elektros tiekimo sutrikimą, pareiškė šalies skaitmeninių technologijų ministras.
Energetikos ministerija, 2025 m. gruodžio 18 d. organizavo diskusiją dėl atsinaujinančios energetikos plėtros lėtėjimo tendencijų, kurios metu buvo diskutuojama, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių projektų įgyvendinimą ir tvarios plėtros tęstinumą.

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
