2021 m. balandžio 21 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija

Balandžio antroje pusėje, kaip įprasta, baigiasi savivaldybių organizuojamas šildymo sezonas, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įsijungti ar išsijungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia dauguma bendraturčių ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų.

Klimato faktorius, darantis didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, yra išorės oro temperatūra,  kurios vidutinės mėnesinės reikšmės pavaizduotos paveiksle.

Vertinant išorės temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui. Tai svarbiausias kriterijus, tačiau įtakos gali turėti vėjas, drėgnumas ir t.t. Žinoma, šildymo sąskaitos kiekviename pastate labai skiriasi priklausomai nuo jo tipo ir būklės. Vidutinis šilumos suvartojimas Lietuvos pastatuose priklausomai nuo išorės temperatūros pateikiamas grafike

Žinoma, tai yra labai vidutinės apytikslės reikšmės, nes šildymo sąnaudoms turi įtakos ir vėjuotumas, drėgnumas, pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir daugelis kitų faktorių. Pažymėtina, kad dalis pastatuose suvartojamos šilumos praktiškai nepriklauso nuo klimato sąlygų, pavyzdžiui, energija suvartota karštam vandeniui ruošti ar jo temperatūrai palaikyti. Dalis šilumos, kuri suvartojama patalpų vidaus temperatūrai palaikyti, taip pat skiriasi kieviename pastate ir sudaro apie 70-80 % visos į pastatą patekusios šilumos. Todėl faktinis šilumos suvartojimas kiekviename pastate labai individualus ir skirtingas. Čia pateikiami skaičiai yra tik vidutiniai ir labai orientaciniai.  

Galima teigti, kad lyginant su daugiametėmis lauko oro sąlygomis per 2020/2021 metų šildymo sezoną apytiksliai buvo suvartota apie 8 procentus mažiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti, o lyginant šį šildymo sezoną su 2019/2020 metų šildymo sezoną – apie 18 procentų daugiau šilumos energijos toms pačioms patalpoms šildyti, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija).

Sąskaitoms už šilumą didelę įtaką turi šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh). Ji yra skirtinga kiekviename mieste, tačiau vidutinės jos reikšmės Lietuvoje atskirais mėnesiais buvo, kaip parodyta lentelėje:

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje ct/kWh su PVM

Galima apibendrintai pasakyti, kad 2020/2021 m. šildymo sezono lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario ir kovo mėnesių vidutinė šilumos kaina buvo apie 10 procentų mažesnė negu prieš metus. Žinoma, atskiruose miestuose ji gali reikšmingai skirtis, o ir jos pasikeitimas per metus labai skirtingas, nes VERT slenkančiu grafiku keičia kainas atskirose savivaldybėse

Tai irgi lemia mokėjimų už šiluminę energiją dydį. Preliminariais duomenimis, buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 0,97 EUR/m² per 2020/2021 metų šildymo sezoną (prieš metus šildymas kainavo apie 0,88 EUR/m2),  o

Vidutiniai mokėjimai už šilumą 2020/2021 metų šildymo sezoną, lyginant su 2019/2020 m

Patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi atskiro pastato energetinė kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai tiesiogiai lemia ir šildymo sąskaitos dydį. Šilumos suvartojimas atskiruose namuose priklauso nuo jo dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės ir t.t. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Deja, bet dar didelė dalis daugiabučių naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, kurie esant teigiamoms temperatūroms mažai reaguoja į klimatines sąlygas, todėl tokie namai dažnai perkaitinami. Tai irgi lemia šildymo sąskaitos dydį.   

Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“, o vartotojai nelabai domisi klimato sąlygomis. Šildymas turi būti kokybiškas ir efektyvus bet kokiomis sąlygomis.