Balandžio antroje pusėje, kaip įprasta, baigiasi savivaldybių organizuojamas šildymo sezonas, tačiau šilumos tiekimas iki kiekvieno pastato vyksta ištisus metus, tad jo valdytojai gali įsijungti ar išsijungti šildymą bet kuriuo metu, jeigu taip nusprendžia ir nepažeidžia atskirų vartotojų interesų.

Klimato faktorius, darantis didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, yra išorės oro temperatūra,  kurios vidutinės mėnesinės reikšmės pavaizduotos paveiksle.

Kaip matyti, pastarąją žiemą buvo neįprastai švelnus vasaris ir kovas. Vertinant išorės temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, paprastai, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui. Priimant, kad vidutinė patalpų temperatūra yra 18 ^oC, lyginant šios ir lauko temperatūros skirtumą su daugiamečiu vidurkiu, gautume, kad 2018/2019 metų šildymo sezonas buvo santykinai šiltas, o dėl šio faktoriaus šildymui energijos buvo suvartota vidutiniškai Lietuvoje apie 8 % mažiau, negu įprastai

Žinoma, tai yra labai vidutinės apytikslės reikšmės, nes šildymo sąnaudoms turi įtakos ir vėjuotumas, drėgnumas, pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir daugelis kitų faktorių. Pažymėtina, kad dalis pastatuose suvartojamos šilumos praktiškai nepriklauso nuo klimato sąlygų, pavyzdžiui, energija suvartota karštam vandeniui ruošti ar jo temperatūrai palaikyti. Dalis šilumos, kuri suvartojama patalpų vidaus temperatūrai palaikyti, taip pat skiriasi kieviename pastate ir sudaro apie 70-80 % visos į pastatą patekusios šilumos. Todėl faktinis šilumos suvartojimas kiekviename pastate labai individualus ir skirtingas. Čia pateikiami skaičiai yra tik vidutiniai ir labai orientaciniai.

Galima teigti, kad lyginant su daugiametėmis lauko oro sąlygomis 2017/2018 metų šildymo sezoną apytiksliai buvo suvartota apie 1 procentą mažiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti, o 2018/2019 metų šildymo sezoną – apie 8 procentus mažiau šilumos energijos toms pačioms patalpoms šildyti, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija).

Sąskaitoms už šilumą didelę įtaką turi šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh). Ji yra skirtinga kiekviename mieste, tačiau vidutinės jos reikšmės Lietuvoje atskirais mėnesiais buvo, kaip parodyta lentelėje:

Galima apibendrintai pasakyti, kad 2018/2019 m. šildymo sezone vidutinė šilumos kaina buvo apie 5 procentus didesnė negu prieš tai buvusiame. Žinoma, atskiruose miestuose ji gali skirtis iki dviejų kartų, o ir pasikeitimas per metus labai skirtingas. Tai irgi lemia mokėjimų už šiluminę energiją dydį.

Patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi atskiro pastato energetinė kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai tiesiogiai lemia ir šildymo sąskaitos dydį. Šilumos suvartojimas atskiruose namuose priklauso nuo jo dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės ir t.t. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“, o vartotojai nelabai domisi klimato sąlygomis. Šildymas turi būti kokybiškas ir efektyvus bet kokiomis sąlygomis.  

LŠTA pranešimas „2018/2019 metų šildymo sezonui besibaigiant”