Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
154 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų taps žaliava keliams ir pamatams
Aplinkos ministerijos 2021-09-15 d. pranešimas
Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose tiesti.
Numatyta, kad apdorotus palaidus pelenus ir šlaką apdengtuose kaupuose bus galima laikyti atviroje aikštelėje tik iki 6 mėnesių. Antrinių žaliavų aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu.
Be to, laikomiems ir kraunamiems palaidiems pelenams ir šlakui, kai vykdomi kelių tiesimo ar rekonstravimo darbai, nustatytas privalomas didesnis kaip 250 m atstumas iki gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ir didesnis kaip 100 m atstumas iki paviršinio vandens telkinio, šachtinio šulinio ir požeminio vandens vandenvietės.
Jei statinių statyboje bus panaudojamos apdorotų pelenų ir šlako atliekos, įmonė privalės turėti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba šių antrinių žaliavų panaudojimo statinių statyboje planą.
Papildomi aplinkosauginiai reikalavimai, kaip laikyti, krauti, apdoroti sudeginus atliekas susidariusius pelenus ir šlaką, padės išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugos požeminius bei paviršinius vandenis nuo galimos pelenuose ir šlake susidariusios cheminės taršos. Kartu vis mažiau šių neapdorotų atliekų bus šalinama sąvartynuose.
Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai parengti įvertinus „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto, Kauno technologijos universiteto ekspertų, verslo įmonių, gyventojų bendruomenės išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Reikalavimai šioms medžiagoms nustatyti įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus bei mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.
2020 m. UAB „Gren Klaipėda“ ir UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ sudegino apie 398 tūkst. tonų atliekų ir sugeneravo apie 96 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų. Ateityje, dirbant visoms trims jėgainėms (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) visu pajėgumu, sudegintas atliekų kiekis siektų apie 615 tūkst. tonų, o pelenų ir šlako atliekų susidarytų apie 154 tūkst. tonų per metus.
Kitose Europos šalyse plačiausiai šlakas naudojamas susisiekimo komunikacijoms – keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams, kai kur šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc. susidarančio šlako.
Lietuvoje kol kas įgyvendinami keli eksperimentiniai projektai – šlakas panaudotas įrengiant nedidelį šaligatvio, taip pat pėsčiųjų tako ruožus Vilniuje. Eksperimentinių dangų konstrukcijų su šlako mišiniais projektą netrukus planuoja įgyvendinti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kartu su Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimais Aplinkos ministerija parengė pelenų ir šlako atliekų nelaikymo atliekomis kriterijų aprašo projektą, sudarantį galimybes pelenus ir šlaką panaudoti kaip produktą, užregistravus jį kaip cheminę medžiagą. Aprašą numatoma patvirtinti Europos Komisijai notifikavus kriterijus.
Kitos naujienos
2024 m. lapkričio 7 d. vyks Žaliosios ekonomikos, energetikos ir transporto forumas verslo, politikos ir visuomenės lyderiams GREENTECH VILNIUS‘ 2024
Suomijos žiema: už lango tamsa, temperatūra krenta gerokai žemiau nulio, o saulės šviesa per dieną matosi vos keletą valandų. Tokios sąlygos reikalauja nuolatinio šildymo, bet suomių įmonė „Polar Night Energy“ surado naują būdą, kaip tai padaryti naudojant atsinaujinančią energiją ir išmaniąją technologiją – smėlio bateriją.
Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi ambicingų tikslų tvarios energetikos srityje. Europos Sąjungos reikalavimai, skatinantys didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir gerinti energetinį efektyvumą, skatina šalis investuoti į naujas technologijas.
Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja Statybos įstatymo bei maždaug 70 poįstatyminių teisės aktų pataisos, apimančios statinių projektavimą, statiniams keliamus reikalavimus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, naujoves erdvinių duomenų ir kadastro, žemės ir savivaldybių infrastruktūros srityse, statybos dalyvių veiklos reguliavime.