2022 METAI

2022 metų pradžia šilumos tiekėjams buvo sudėtinga. Keliais kartais pabrango gamtinės dujos ir biokuras. Prieš prasidedant šildymo sezonui, kilo daug nuogąstavimų, ar apskritai bus prieinami kuro ir elektros ištekliai, kokios bus jų kainos. Tačiau blogiausias scenarijus neišsipildė. Šalyje priimtos priemonės, tokios kaip Valstybinių miškų urėdijos aktyvesnis įsitraukimas į biokuro ir jo žaliavos ruošą ar kitų valdžios įstaigų dalyvavimas energetinių žaliavų tiekimo procesuose, padėjo suvaldyti energetinę krizę ir bent jau kuro nepritrūkome. Drastiškai brangstant gamtinėms dujoms, brango ir biokuras, tačiau ne taip reikšmingai, ir tai lėmė, kad vartotojai, išgąsdinti geopolitinių dujų sektoriaus rizikų, aktyviau rinkosi pigesnį ir saugesnį apsirūpinimo šiluma būdą – centralizuotą šilumos tiekimą (CŠT).

2022 metais į tinklus patiekta 8,6 TWh šiluminės energijos, beveik 10 proc. mažiau nei prieš metus (žr. 1 pav.). Gamybos apimtys sumažėjo dėl švelnesnių klimatinių oro sąlygų. 2022 metų žiemos mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė +0,5 ^oC, tuo tarpu 2021 metais buvo –1,3 ^oC, todėl vartotojams buvo patiekta mažiau šilumos pastatams šildyti. Šilumos poreikį šildymui mažina ir vykstanti senųjų pastatų renovacija, mažiau šilumos prarandama aktyviai atnaujinamuose vamzdynuose. 

Šilumos tiekimo įmonių valdomose katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse buvo pagaminta apie 60 proc. viso į CŠT sistemas patiekto šilumos kiekio. Dar 40 proc. (2 proc. daugiau nei prieš metus) buvo nupirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). CŠT gamybos rinkoje veikė 23 nereguliuojami ir 20 reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų. 

Vartotojų skaičiaus augimas

Centralizuotas šilumos tiekimas vartotojams tapo dar patrauklesnis energetinės krizės akivaizdoje. Be to, ekonomiškumas, patogumas, saugumas, švari aplinka – tai CŠT privalumai, kuriuos vertina ne tik daugiabučių namų gyventojai, bet ir verslo organizacijos bei nekilnojamojo turto projektų vystytojai. Pastarieji puikiai suskaičiuoja, kad įsirengti nuosavas katilines, prižiūrėti, remontuoti, rūpintis kuru ir jį sandėliuoti, atėjus laikui, keisti katilus, samdyti tam specialiai apmokytą personalą ir dar turėti nuolatinį gaisro pavojų yra gerokai brangiau ir sudėtingiau, nei vartoti be rūpesčių gaunamą centralizuotą šilumą.

Naujų vartotojų skaičius stipriai auga didmiesčiuose. Kaune vien per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį prie miesto šilumos tinklo prijungti 6 stambūs verslo objektai, buvo pradėtas dar 8 projektų įgyvendinimas. Iš viso 2021–2022 m. gauta prašymų prijungti apie 300 tūkst. m² ploto daugiabučių ir komercinės paskirties objektų. Naujausias prie miesto šilumos prijungtas objektas – S. Dariaus ir S. Girėno stadiono šildoma veja. Tai pirmasis toks projektas Lietuvoje. Kitas pavyzdys – Klaipėda, kur naujų klientų, panorusių 2022 metais naudotis AB „Klaipėdos energija“ šildymo paslaugomis, buvo daugiau kaip 50 – tai nauji ir seni daugiabučiai namai, prekybos centrai, biurų pastatai, uosto įmonės. Panašų bumą išgyveno ir kitų šalies didmiesčių energetikai. Pastebima tendencija, kad jungiasi ne tik nauji klientai, bet ir sugrįžta tie, kurie anksčiau atsijungė.

Palyginti su kitais miestais, Mažeikiai išsiskyrė rekordiniu individualių namų savininkų susidomėjimu jungtis prie miesto šilumos tinklų. Bendrovė, pasinaudodama ES 2014–2020 metų struktūrinių fondų parama, įgyvendino 3 šilumos tinklų plėtros projektus, nutiesė 14,3 kilometrų naujų trasų ir prijungė 131 naują vartotoją. Prijungtuose kvartaluose pastebimai sumažėjo oro užterštumas, o žmonės turi patogesnį, nekeliantį rūpesčių šildymą. 

Lietuvos CŠT sistemos atitinka Europos Sąjungos nustatytus efektyvumo kriterijus, todėl laikomos energiškai efektyviomis. Nuo 2021 metų jungtis prie CŠT sistemų skatina ir įsigalioję statybos reikalavimai, pagal kuriuos Lietuvoje centrinis šildymas pripažintas tinkamu A++ klasės pastatams, nes didžioji centralizuotai tiekiamos šilumos dalis gaminama iš atsinaujinančių išteklių.

Bendras vartotojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik 10 proc. nuo 658 tūkst. iki 727 tūkst., o įsiskolinusių už šildymo paslaugas vartotojų skaičius sumažėjo: 2012 metais įsiskolinusių vartotojų buvo 17 proc., o 2022 metais sumažėjo iki 8 proc. Pastaraisiais metais sumažinti įsiskolinimų dydį padėjo valstybės įvestos politikos priemonės: buitiniams vartotojams visiškai nereikia mokėti PVM mokesčio, skirta daugiau kompensacijų šildymo ir karšto vandens išlaidoms. 

Centralizuotai šiluma aprūpinamų vartotojų struktūra 2022 metais nepakito. Pagrindiniai vartotojai yra gyventojai, kurie suvartojo apie 70 proc. (5 174 GWh) visos centralizuotai patiektos šiluminės energijos. Biudžetinės organizacijos nupirko apie 15 proc. (1 077 GWh), o verslo įmonės – dar 15 proc. (1 104 GWh) visos šilumos. 

Šilumos suvartojimas  ir mokėjimai

Vidutinis metinis šilumos suvartojimas gyvenamuosiuose namuose 2022 metais buvo 135 kWh/m², tai yra apie 15 proc. mažesnis, palyginti su 2021 metais, dėl švelnesnių žiemos oro sąlygų.

Skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti. Neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos, suvartoja daugiausia šilumos. 

2022 metais buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vidutiniškai išleido apie 1,8 Eur/m² (2021 metais mokėjo 1,2 Eur/m²), kokybiškuose daugiabučiuose – 0,75 Eur/m² (2021 metais – 0,5 Eur/m²), labai prastos būklės daugiabučiuose – 2,6 Eur/m² (2021 metais – 1,6 Eur/m²).

Siekiant paskatinti daugiabučių namų valdytojus ir gyventojus imtis visų būtinų priemonių, kurios užtikrintų efektyvų naudojimąsi šilumos energija, 2022 metų vasarą buvo priimti Šilumos ūkio, Daugiabučių namų modernizavimo įstatymų pakeitimai. Numatytas reikalavimas, jog iki 2026 m. liepos 1 d. visų Lietuvos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti privalomuosius reikalavimus, o jų neatitinkančios sistemos privalo būti modernizuotos. Skirtas 4 metų laikotarpis modernizavimo procesams įgyvendinti. 

2022 m. pabaigoje CŠT sektoriuje buvo eksploatuojami 28 176 šilumos punktai, iš jų 86 proc. – automatizuoti (24 730 vnt.). Dar likę 3 446 elevatoriniai, iš kurių 1 916 eksploatuojami daugiabučiuose namuose. Tokiuose daugiabučiuose, vien įrengus automatizuotus šilumos punktus ir modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti 15–25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą.

Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra ir modernizavimas

Valstybė nuo 2019 metų teikia paramą inžinerinei renovacijai – tai galimybė daugiabučių namų gyventojams sutvarkyti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. 2022 metais pagalbos intensyvumas buvo padidintas nuo 30 iki 80 proc. Metų pabaigoje kvietimas sustabdytas sulaukus rekordinio skaičiaus – beveik 100 paraiškų ir visiškai panaudojus numatytą 4 mln. Eur paramos sumą. Palyginimu, 2019–2021 m. laikotarpiu pagal šią priemonę buvo atnaujinti tik 38 daugiabučių šilumos punktai ir šildymo sistemos. 

2022 m. pakeistas teisinis reglamentavimas, kuris nustato, kad vis dar šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų remonto sąnaudos, kurios nepadengiamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifu, būtų apmokamos gyventojų, t. y. to šilumos punkto naudotojų, be jų atskiro sutikimo. Tokiu būdu įtvirtintas principas, kad atskiro pastato gyventojai moka tik už savo pastato šildymo sistemų priežiūrą ir remontus. 

Jei vartotojas yra prisijungęs prie CŠT sistemos, tačiau turi įsirengęs ir kitus šilumos šaltinius, jo atsiskaitymams už centrinį šildymą taikoma dvinarė šilumos kaina. Toks mišraus šildymo vartotojas moka už vartojimo galią, nepriklausomai nuo suvartoto ar nevartoto šilumos kiekio, tačiau už faktiškai suvartotą ir apskaitytą šilumos kiekį per ataskaitinį laikotarpį moka atskirai. Kol kas tokių vartotojų, įsirengusių mišrias šildymo sistemas, yra mažuma – 2022 metais buvo 154 daugiabučiai. Jų patirtis rodo, kad, įsirengus alternatyvų šilumos šaltinį, jo dažniausiai nepakanka šalčiausiu laikotarpiu, tad tenka įsijungti ir centrinį šildymą. Tačiau už tokią galimybę, žinoma, reikia mokėti ir taip prisidėti prie CŠT sistemos išlaikymo sąnaudų, kaip ir kitiems naudotojams. 

Atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo direktyvų reikalavimus, nuo 2020 m. ES šalys narės privalo diegti nuotolinio nuskaitymo skaitiklius ir daliklius visuose naujai statomuose pastatuose, o nuo 2027 m. šilumos tiekėjams atsiras pareiga įrengti vartotojo bute (ar kitose patalpose) šilumos skaitiklius arba daliklius, jeigu yra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą ir tai ekonomiškai apsimoka. 

Šiuo metu visuose centralizuotai šildomų pastatų įvadiniuose šilumos punktuose sumontuoti beveik 30 tūkst. apskaitos prietaisų, iš kurių apie 60 proc. jau turi nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą. Iš 19,8 tūkst. daugiabučiuose esančių įvadinių apskaitos prietaisų 13,8 tūkst. (69 proc.) turi nuotolinio nuskaitymo funkciją. Daugiau kaip 90 proc. nuotoliniu būdu nuskaitoma Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Visagino, Vilkaviškio, Marijampolės ir Telšių miestuose. Beveik visi įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai yra šilumos tiekimo įmonių nuosavybė, nes laikytini atsiskaitomaisiais.