ŠILUMOS KAINA – tai šilumos tiekimo bendrovėms nustatyta šilumos vienos kilovatvalandės kaina (ct/kWh). Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms, vadovaudamasi „Šilumos kainų nustatymo metodika“, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, įvertinus kuro kainos ir perkamos šilumos kainų pasikeitimą (žr. www.regula.lt ). Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos.

KARŠTAS VANDUO – geriamas vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, naudojanti buities reikmėms vien tik požeminį geriamąjį vandenį, kurio vidutinė metinė temperatūra yra apie +8 °C. Karštas vanduo į gyvenamąsias patalpas patiekiamas +52 °C temperatūros. Vienam kubiniam metrui vandens pašildyti nuo 8 °C iki 52 °C reikia sunaudoti 51 kWh šilumos.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką gyventojai už karštą vandenį moka:

– esant karšto vandens tiekėjui, karšto vandens vidutinė kaina apskaičiuojama taip (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Žin. 2010, Nr. 127-6488) nurodytas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): geriamojo vandens ir šilumos (šalto geriamojo vandens pašildymui) kaina didinama VKEKK nustatyta tvarka.

– be tarpininko – karšto vandens tiekėjo – karšto vandens vidutinė kaina, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal butuose įrengtų geriamojo vandens skaitiklių rodmenų ataskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas): šalto geriamojo vandens vidutinė kaina + šiluma šalto geriamojo vandens pašildymui kaina;

Užtikrinant, kad iš karšto vandens čiaupo bet kuriuo metu tekėtų reikiamos temperatūros karštas vanduo, šaltas geriamasis vanduo turi būti pašildytas ir namo vidaus vamzdynuose nuolat turi būti palaikoma cirkuliacija. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre prie karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms higienos sąlygoms užtikrinti (palaikyti 20–26 °C temperatūrą).

Šiluma, suvartota karšto vandens temperatūrai palaikyti bei vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti („gyvatukui“), taip pat šildo daugiabučius namus, todėl šildymo sezono metu reikia mažiau šilumos patiekti į šildymo prietaisus. Šilumos tiekimo įmonės kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitas visų daugiabučių namų (apie 17 tūkst. namų) butams (apie 700 tūkst. butų) už šilumą, suvartotą šildymui, karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai (pagal LR energetikos ministro įsakymu patvirtintą Mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešimo formą, kurioje yra pateikiami visi duomenys kiekvienam butui (Žin., 2010, Nr. 127-6488; Aktuali redakcija nuo 2017-06-15). Ypač svarbu sąskaitose atkreipti dėmesį į suvartotą šilumos kiekį (kWh) buto šildymui ir atitinkamai mokėjimų už šilumą dydį, kuris atspindi daugiabučio namo atitvarų ir šildymo / karšto vandens sistemų būklę, šių sistemų priežiūros kokybę