Didžioji visuomenės dalis (tame tarpe ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai) gyvena sovietinės statybos nešiltintuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurie suvartoja daug šilumos, kad būtų palaikoma higienos normomis nustatyta patalpų temperatūra. Šių namų gyventojai kaip taisyklė būna mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Todėl Lietuvoje nuo 2004 metų taikomas lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti:  

Kiekvienais metais valdininkai svarsto klausimą atsisakyti šios lengvatos. Akivaizdu, kad tokie planai yra socialiai labai nejautrūs, nes tai reikšmingai didintų šilumos kainas labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams ir turėtų tiesioginės įtakos gyventojų išgalėjimui susimokėti už šildymą. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo  sistemų, iš kurių renovuotų ir naujos statybos daugiabučių yra labai mažai.

Pagrindinis skirtumas tarp seno tipo daugiabučio ir naujo ar renovuoto su autonominiu arba individualiu šildymo reguliavimu yra šilumos vartojimo reguliavimo pagal savo poreikius ir išgales nebuvimas. Senos statybos pastatuose šildymo sistemos daugumoje atvejų yra vienvamzdės, be individualios apskaitos ir reguliavimo galimybių, nes individualaus reguliavimo technologijos su dalikline apskaita diegiamos labai lėtai.

Šildymo sąskaitos dydis dažniausiai nepriklauso nei nuo atskiro vartotojo poreikių, nei nuo ekonominių galimybių, skirtingai negu autonominio šildymo būstuose, kurių mažuma. Tad PVM lengvatinis tarifas – palengvinimas ir tam tikra valstybės kompensacija už tai, kad negali savo piliečiams pasiūlyti gyvenimo sąlygų pagal jų galimybes ir norus.

PVM lengvatos šildymui išlaikymas yra svarbus žingsnis, suteikiantis galimybę gyventojams investuoti į savo daugiabučio atnaujinimą, nes lengvata padeda taupyti šildymo išlaidas.

Lengvatinio PVM taikymo galimybę suteikia TARYBOS DIREKTYVA 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos:

102 straipsnis:
Valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, jei dėl to nekyla konkurencijos iškraipymo grėsmė 

Lengvatinį PVM šildymui taiko daug Europos Sąjungos šalių, mažesnis tarifas nei Lietuvoje yra Latvijoje (8 proc.), Graikijoje (6 proc.), Vengrijoje (5 proc.) ir kitur. Lentelė iš EK dokumentų VAT Rates Applied in the Member States of the European Union (2020 m. d. duomenys).

Susiję straipsniai:
– 2021-01-13 LŠTA prezidento dr. V. Lukoševičiaus komentaras „O gal, nereikia? Atsakymas viliojančią idėją viduryje žiemos didinti šilumos kainas pasiūliusiam Žygimantui Mauricui„

– 2022-04-08 LŠTA pranešimas „Kovo mėnesio šilumos sąskaitas sumažins valstybės kompensuojamas PVM tarifas gyventojams“