Skirtingais metais tą patį mėnesį name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Taip yra todėl, kad pastatų šildymo sąnaudas smarkiai įtakoja ne tik pastato būklė, bet ir klimatinės sąlygos.
Norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudojame dienolaipsnius. Dienolaipsniai paskaičiuojami laikotarpio trukmę, matuojamą paromis, dauginant iš vidutinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo.

Dienolaipsniai yra tam tikro periodo ilgumo ir šaltumo matas, kuris naudojamas techniniuose skaičiavimuose lyginant skirtingų periodų energijos suvartojimą šildymui. 

Dienolaipsnių skaičiavimo formulė: DL = z * (t_v – t_iš),   kur    z – periodo trukmė, paros;
         t_v – vidutinė skaičiuojamoji oro temperatūra pastate, °C (Lietuvos sąlygomis temperatūra yra prilyginta +18 °C);
         t_iš – lauko oro temperatūros vidurkis per skaičiuojamąjį periodą, °C.

Pavyzdžiui, turime du skirtingus mėnesius su skirtinga vidutine lauko oro temperatūra (8⁰C ir 6⁰C), bet vienoda trukme:
        1 mėnuo: (18°C – 8°C) * 30 parų (šildymo trukmė) = 300 DL (dienolaipsnių);
        2 mėnuo: (18°C – 6°C) * 30 parų (šildymo trukmė) = 360 DL (dienolaipsnių).

Kadangi energijos suvartojimas yra proporcingas lauko oro temperatūrai, galima apytiksliai teigti, kad tas pats pastatas 2-uoju periodu suvartos (360/300)*100 = 20% daugiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti už 1-ąjį periodą, jei pastate neįvyko esminių energijos vartojimą įtakojančių pasikeitimų (pvz. renovacija, šilumos punkto nustatymai ir t.t.).