Tarptautinės energetikos konferencijos „Pramonės simbiozė – iššūkiai ir sprendimai“ apžvalga

Mantas Paulauskas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

2019 m. spalio 9 d. Lietuvoje įvyko tarptautinė energetikos konferencija „Pramonės simbiozė – iššūkiai ir sprendimai“. Ši konferencija buvo baigiamoji trejus metus vykusio projekto „Urban Baltic Industrial Symbiosis“ (UBIS) dalis, kuriame dalyvavo partneriai iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Konferencijoje dalyvavo Danijos ambasadorius Hans’as Brask’as, LR Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, šilumos tiekimo įmonių atstovai, energetikos specialistai, konsultantai ir kiti.
Pagrindinis UBIS projekto tikslas – apsikeisti šalių patirtimi, atrasti naujus energetikos ir pramonės įmonių bei viešojo ir privataus kapitalo sektorių bendradarbiavimą, apsikeičiant energiniais ištekliais ar medžiagomis, kai vienų įmonių atliekos paverčiamos kitų žaliava. Darbo grupėse buvo nagrinėjami efektyvaus energijos apsikeitimo klausimai, pirminės energijos naudojimo sumažinimo galimybės, taip pat pristatomi bandomieji projektai, vykdytas aktyvus viešinimas ir suinteresuotų partnerių paieška.
Simbiozės lyderis projekte, o gal ir visame pasaulyje, yra Danija. Danijos Kalundborgo simbiozės sistema yra laikoma unikaliu viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžiu. Šis pavyzdys atskleidžia pagrindinį pramoninės simbiozės principą, kad produktai, komponentai ir medžiagos būtų visuomet naudingi ir vertingi simbiozėje dalyvaujantiems partneriams. Pramoninė simbiozė, kaip žiedinės ekonomikos dalis, lemia abipusę partnerių naudą, kai likutinė dalis vienoje įmonėje tampa ištekliais kitoje, tai reiškia abiejų partnerių finansinę naudą, mažesnes vietos išteklių kainas, mažesnes atliekų tvarkymo išlaidas, geresnę investicijų grąžą naudojant bendras investicijas, naudą aplinkai, CO₂ išmetimo sumažinimą, medžiagų ir vandens mažesnį suvartojimą. 1961 m. Kalundborgo simbiozė, prasidėjusi nuo dviejų partnerių (naftos perdirbimo gamyklos „Statoil“ ir Kalundborgo savivaldybės) ir iki 2017 m. išaugusi iki 8, leido sukurti tvarią plėtrą kompanijose, užtikrinusią ilgalaikį, atsakingą išteklių naudojimo suderinimą tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Tai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos valstybėms siektinas pavyzdys, kaip suderinami verslo, savivaldos ir gyventojų interesai.
Baigiamąją UBIS projekto konferenciją, kuri vyko anglų kalba, atidarė Danijos ambasadorius Lietuvoje Hans’as Brask’as. Taip pat sveikinimo žodį tarė Virgilijus Poderys, Gintaras Vilda ir Mindaugas Sinkevičius.
Konferencija prasidėjo įžanginiu Švedijos valstybės pristatymu pramonės simbiozės srityje. Parodyta patirtis ir turimi rezultatai, galintys pasitarnauti kitoms valstybėms. Vienas iš pirmųjų pranešėjų buvo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Jis pristatė Lietuvos pažangą plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje. Daugeliui nuostabą kėlė Lietuvos kuro konversijos, nuo iškastinio kuro prie biokuro, sparta. Jei mūsų šalis CŠT sektoriuje iki 2010 metų 80 proc. šilumos gamybai naudojo brangias gamtines dujas, tai jau kelerius pastaruosius metus apie 70 proc. kuro balanse sudaro biokuras ir komunalinės atliekos.
Lietuvos atstovas pristatė pramonės įmones, kuriose technologinio proceso metu gauta perteklinė šiluma yra parduodama į CŠT tinklą. Tarp tokių pramonės įmonių paminėtina „Lifosa“, „Kurana“, „Vilniaus baldai“ ir t. t. Prie šių nepriklausomų šilumos gamintojų sąrašo netrukus prisijungs dvi didelės komunalinių atliekų ir biokuro deginimo kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune. Jos leis išspręsti šalyje susidarančių atliekų problemą, tačiau padidins susidarančių pelenų kiekius, didės jų utilizavimo mastai. Pelenų panaudojimo galimybių yra daug – žemės ūkis, statyba, kelių tiesimas. Ši šilumos gamintojų atlieka puikiai gali būti panaudota, tačiau sudėtingas panaudojimo reglamentavimas ir pasyvus valstybės institucijų požiūris lemia, kad didžioji pelenų dalis vis dar keliauja į perpildytus sąvartynus. Nors jau galime pasidžiaugti, kad Elektrėnuose atsirado privataus kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veikla yra statybinių medžiagų gamyba iš medienos pelenų. Tai vienas iš pavyzdžių, kad viešasis ir privatus sektoriai neišvengiamai ateityje privalės bendradarbiauti.                      
Pranešėja iš Švedijos dr. Monica Axell skaitė pranešimą „Tvarus šildymas ir vėsinimas Švedijoje“. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šildymo ir vėsinimo poreikių užtikrinimo turi būti lankstumas. Nuo 1980 m. liekamosios šilumos kiekiai, panaudojami Švedijos CŠT tinkluose, sparčiai didėja. Didžioji dalis – iš atgautosios energijos, kuri naudingai panaudojama, o ne išmetama per kaminus ar į vandens telkinius. Tvarus energijos panaudojimas stipriai sumažino CO₂ kiekius, kuriuos išmeta Švedijos šilumos sektorius.
Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, sparčiai auga šilumos siurblių panaudojimas tiek galutinių vartotojų namuose, tiek pramonės ar CŠT įmonėse. Tai pakankamai pažangi, greitai įdiegiama technologija, kuri verčia konkuruoti CŠT įmones su šilumos siurblių gamintojais dėl vartotojų. Lietuvos CŠT įmonėse taip pat turės sparčiau būti instaliuojami šilumos siurbliai, nes tai labai tinkama priemonė, pavyzdžiui, vasarą karštam vandeniui ruošti. Prognozuojama, kad Švedijoje iki 2050 m. apie ¼ CŠT šilumos bus pagaminta šilumos siurbliais.
Švedijos patirtis rodo, kad kasmet auga įvairaus intensyvumo vėsinimo poreikis, todėl tai galėtų būti patraukli komercinė niša CŠT įmonių naujai veiklai, papildomoms pajamoms uždirbti, o kompleksinis šildymo – vėsinimo projektas leistų tvariai išnaudoti infrastruktūrą panaudojant į aplinką išmetamą vėsinimo energiją. Išmanieji šilumos tinklai – tokią ateitį piešia pažangios valstybės savo vizijose.                      
Vis dėlto ne visos atliekos yra perdirbamos. Jei atlieka neperdirbama, ji gali būti panaudota energijos gamybai. Apie tai buvo dar vieno Švedijos atstovo pranešimas „Energijos atgavimas iš neperdirbamų atliekų Švedijoje“. Pats geriausias šalies sprendimas aplinkosaugos požiūriu – atliekų sumažinimas arba jų visiškas išvengimas. Jei to padaryti neįmanoma, tuomet reikia ieškoti būdų, kaip tas atliekas pakartotinai panaudoti arba perdirbti. Paskutinis aplinkosauginiu požiūriu dar tinkamas atliekų tvarkymo būdas yra jų panaudojimas energijos gamybai.
Švedijoje jau daugelį metų yra plėtojama energetika, naudojanti perdirbimui netinkamas atliekas. Technologijos atliekų deginimo jėgainėse išvystytos ir paprastai gyventojai nekelia klausimų dėl oro kokybės, nes visi išmetimai (NO_x, SO₂, HCl, CO₂ ir t. t.) atitinka griežtus reikalavimus. Siekdama, kad išmetimai į aplinką būtų suvaldyti, Europos Sąjunga yra patvirtinusi taršos mažinimo direktyvas, kuriose nustatyti griežti reikalavimai, taip pat vadovaujamasi principu „teršėjas moka“. Šis principas užtikrina mokesčių surinkimą iš taršą generuojančių objektų, nes dideli mokesčiai priverčia neatsakingus teršėjus diegti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią įrangą. Ateities Švedijos planai – nulinės emisijos energetikos sektoriuje ir uždaras ekonomikos ciklas.
„Šiaurės šalių naujovės pramoninės simbiozės ir biologinės žiedinės ekonomikos srityse“ – taip vadinosi Danijos atstovo pranešimas. Šiaurės regionas ateityje galėtų būti 12-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje, gyventojų skaičius auga greičiau nei ES vidurkis, gerai veikianti darbo rinka, viena iš labiausiai skaitmenizuotų ES sričių taip pat yra šiame regione. Anot pranešėjo, čia labai gera gerovės valstybių sistema, o ateities tikslas – iki 2030 m. tvariausias ir labiausiai integruotas regionas pasaulyje. Labai didelį vaidmenį čia turėtų atlikti bioekonomikos plėtra.
Pramonės simbiozę galima pristatyti kaip viską, kas susiję su pinigų taupymu ir vartojimo mažinimu, kad maksimaliai padidintų rezultatus, kuriuos galima pasiekti pasinaudojus turimais ištekliais. Tai tik vienas iš būdų žiedinės ekonomikos realizavimui ir ekologiškam augimui pasiekti. Taip skatinamas tausus išteklių naudojimas, sumažinamas naujų medžiagų įvedimas į ciklą ir tuo pačiu prevencija susidarančioms atliekoms. Vėjo, saulės ir biodujų energijos sujungimas į pramoninį tinklą užtikrina tvarią, aplinką tausojančią energijos gamybą, nes keičiamasi energijos atliekomis iš vienos vietos į kitą, kad mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis būtų galima optimaliai naudoti žaliąją energiją.                      
Žinoma, sinergija paremtas bendradarbiavimas tarp atskirų ūkio šakų, viešojo ir privataus kapitalo neatsiranda savaime. Šiam procesui reikalinga paskata įvairiomis priemonėmis: komunikacija, kompetencija, interesais, vystymosi galimybėmis ir pan.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas konferencijoje kalbėjo apie klimato kaitos problematiką ir šalies dėmesį jos prevencijai. Yra stipri politinė valia ir parama Lietuvos pramonei, nukreipta mažinti anglies dvideginio išmetimus ir ateityje sukurti visiškai žaliąją pramonę. Vienas iš ateities tikslų – pramonės perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Norint įgyvendinti ambicingus Vyriausybės planus, reikia dar daug ką nuveikti.
Padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir skatinti pramonės simbiozę galima skatinant antrinių žaliavų panaudojimo mechanizmą. Tam pasiekti gali būti pasitelktos priemonės: efektyvesnis ir geresnis išteklių panaudojimas, antrinių žaliavų naudojimą skatinančios reguliavimo priemonės, pvz., papildomos priemonės atliekų tvarkymui gerinti, produktų, pagamintų iš antrinių žaliavų, ekologinis ženklinimas, skaitmeninių technologijų diegimas žiedinės ekonomikos svarbiuose procesuose, tvarios gamybos aplinkos kriterijų integravimas, vietinis apmokestinimas (siekiant skatinti perdirbimą; atgrasyti ar uždrausti sąvartynus ar vertingų medžiagų deginimą), žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) skatinimas, regioninės inovacijų programos (efektyvaus išteklių naudojimo ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių prekių ir paslaugų kriterijai) ir t. t.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvai kelia šiuos ateities tikslus: pramonės prekių gamyba yra didžiausia Lietuvos ekonomikoje, sukurianti daugiau nei 20 proc. Lietuvos BVP; beveik 80 proc. viso prekių ir paslaugų eksporto sudaro pramonės įmonėse pagamintos prekės; Lietuva – patraukliausia šalis pasaulinei gamybai Europoje (po Kinijos). Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikysis pozicijos, kad pramonės, energetikos ir komunalinio ūkio simbiozė yra neatsiejama žiedinės ekonomikos dalis mieste ar regione. Efektyvus žaliavų, išteklių ir atliekų panaudojimas, vertinant ir plėtojant skirtingų įmonių simbiozę, apima skirtingų dalyvių ir sektorių bendradarbiavimą, teikiant naudos aplinkai, verslui ir plėtrai, sukuriant geresnę antrinių išteklių vertę ir skatinant produktų ir procesų inovacijas. Deja, šis bendradarbiavimas kol kas remiasi dvišalėmis sutartimis, o platesnė integracija, įsitraukiant valstybei ar savivaldybėms, dar nereikšminga.
Tyrimai rodo, kad, didėjant gyventojų skaičiui, turime padidinti maisto gamybą dvigubai. Maisto gamyba turėtų būti vykdoma arčiau miestų, taip sumažinant transportavimo neigiamas pasekmes. Aišku yra ir tai, kad dėl padidėjusios žuvies ir mėsos paklausos jau išeikvojami žuvų ištekliai ir naudojamas per didelis žemės ūkio paskirties plotas. Vandens ištekliai taip pat yra riboti, todėl turime pagalvoti apie antrinį vandens panaudojimą. Lygiai tą patį reikia daryti ir su atliekomis. Per dideli šiukšlių konteineriai žmonių nepriverčia susimąstyti apie atliekų perdirbimą. Maisto atliekų likučiai gali būti naudojami biodujų gamybai, o tai leistų atpiginti energiją, vartojamą transporte.
Tvari maisto gamyba gali subalansuoti srautus tarp žuvininkystės ir žemės ūkio pramonių. Tai gali būti pasiekta atitinkamai pritaikant pramoninio vandens naudojimą, kuris uždarame cikle grįžtų atgal į žemės ar kitą ūkį, pavyzdžiui, kanalizuojamas vanduo tiktų kai kurių pakrantėse gyvenančių žuvų dauginimui.                      
Kolegos iš Lenkijos pritarė, kad pramonės simbiozė yra svarbus žiedinės ekonomikos elementas, nes joje siūlomos priemonės leidžia geriau panaudoti esamus išteklius. Pramonės simbiozė yra daugiausia ekonominės svarbos, vis dėlto neabejotina jos nauda aplinkai. Simbiozė prisideda prie vietos plėtros ir įmonių socialinės atsakomybės didinimo ir švelnina klimato pokyčius. Gdansko universiteto mokslininkų tikslas UBIS projekte buvo suprojektuoti ir pastatyti santykinai žemos temperatūros šilumos iš dyzelinių variklių išmetamųjų dujų atgavimo įrenginį. Pristatytame įrenginyje naudojama nauja, labai efektyvi dujų ir skysčių šilumos mainų sistema „Spinning Fluids Reactor SFR“. Žemo potencialo liekamoji šiluma, atgauta tokiais įrenginiais, gali būti panaudojama kitoje vietoje, pvz., šiltnamiuose ar šaligatviams šildyti šalia viešojo transporto stotelių žiemą.
Šio bandomojo šilumokaičio privalumai: nėra korozijos ar nešvarumų, kompaktiškas šilumokaičio dydis, gerokai padidintas šilumos perdavimo paviršiaus plotas, esant daug mažesniam dviejų srautų temperatūrų skirtumui, mažas slėgio kritimas, mažos kapitalinės ir veiklos sąnaudos, lengvas smulkių dalelių (suodžių) pašalinimas, atrankinis dujinių teršalų pašalinimas. Šiame įrenginyje, kombinuojant besisukančių lėkštelių sistemą ir mažų lašelių generaciją, sukuriama nauja efektyvi skysčių ir dujų kontakto sistema energijai atgauti. Ar toks įrenginys pasiteisins praktikoje simbiozės procesams įgyvendinti, ateitis parodys.                      
Šilutės rajono savivaldybės bandomasis projektas – Rusnėje penkių pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas, kuriose yra keturi pusiau požeminiai konteineriai (buitinių atliekų, stiklo, plastiko, popieriaus). Net vasarą šie konteineriai neskleidžia nemalonaus kvapo, yra aptverti tvora, o gyventojams duodami raktai, kad kiekvienas daugiabutis turėtų savo konteinerius. Tokiu būdu žmonės yra motyvuojami rūšiuoti atliekas, jiems mažėja atliekų tvarkymo kaina.

Straipsnis buvo atspausdintas žurnale Šiluminė technika 2019 m. Nr. 3 (77)

Žiedinė ekonomika ir centralizuotas šilumos (vėsumos) tiekimas

Laura Kovarskytė,
AB Vilniaus šilumos tinklai

Klimato kaita kelia vis didesnį susirūpinimą ir vis daugiau kalbama apie „nulines“ CO₂ emisijas. 2015 m. Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje buvo pasirašytas pasaulinis susitarimas, mažinantis klimato kaitą. Susitarimu siekiama 2050–2100 metais į atmosferą nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai yra pasiekti „visiško nulio“ ribą. Vienas iš ekspertų siūlomų būdų šiltnamio efektui suvaldyti yra perėjimas nuo linijinio pasaulio ekonomikos modelio prie žiedinės, arba uždaro ciklo, ekonomikos.
Siekdamos išnagrinėti galimybes ir pasidalyti patirtimi, įgyvendindamos žiedinės ekonomikos modelius praktiškai, Švedija, Vokietija, Danija, Lenkija, Lietuva įgyvendina projektą „Baltijos miestų industrinė simbiozė“ (angl. Urban Baltic Industrial Symbiosis – UBIS), finansuojamą pagal 2014–2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programą.
UBIS projekto tikslas –sumažinti išmetamų teršalų kiekį taupant energiją ir užtikrinant efektyvų energijos naudojimą, to projekto partneriai sieks simbiozės tinkluose. Bus įgyvendinamos ekologiškos technologijos (penki bandomieji investiciniai projektai) siekiant panaudoti perteklinę energiją iš atliekų utilizavimo šaltinių. Iš viso projekte dalyvauja dešimt partnerių iš Švedijos, Danijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos.
Vykdant minėtą projektą, 2018 m. balandžio mėn. projekto dalyviai lankėsi Švedijoje ir apžiūrėjo gerosios praktikos pavyzdžius, kur vienos įmonės atliekos ar šalutinis produktas tampa kitos įmonės gamybos žaliava. Buvo pateikta daug pavyzdžių, kai kitų įmonių gamybos procesų metu išsiskirianti šilumos energija tiekiama į aplinkinių gyvenviečių centrinio šildymo tinklus. Tai ir popieriaus gamybos įmonės, ir akumuliatorių perdirbimo įmonė.
Buvo pristatytas ir kompleksiškesnis žiedinės ekonomikos pavyzdys. Viešosios ir privačios partnerystės pagrindu gerai išplėtotą maisto pramonės infrastruktūrą turintis Bjuvo regionas sukūrė uždarą ciklą, kuriame susijungusios įmonės ir vietos ūkininkai naudoja vieni kitų atliekas savo gamybos procesams. Maisto gamybos procesų atliekos ir ūkių tiekiamos organinės kilmės atliekos naudojamos biodujoms gaminti. Šios savo ruožtu deginamos biodujų katilinėje ir aprūpina dalį regiono vartotojų šilumos energija. Šilumos energija ir CO₂ taip pat tiekiami šiltnamiams, kuriuose auginamos įvairios daržovės, o jų dalis vėliau irgi tampa biodujų gamybos žaliava. Plačiau http://foodvalleyofbjuv.com/. Įmonė „E.On“ pristatė autonominį žemų parametrų šilumos ir vėsumos tiekimo tinklą, visiškai aprūpinantį nedidelę pastatų grupę šiluma ir vėsuma. Plastikiniais vamzdžiais cirkuliuoja 5–25 laipsnių temperatūros vanduo, kurio parametrai pastatų vidinėms sistemoms pritaikomi naudojant šilumos siurblius. Sistemos poreikiams balansuoti naudojamas šilumos akumuliatorius. Pagrindiniai tokio tinklo pliusai yra mažesnė investicija į infrastruktūrą, palyginti su tradiciniais tinklais, mažesni nuostoliai tinkle bei žemesni eksploatavimo kaštai. Minusams galėtų būti priskiriami sistemos valdymui reikalingos programinės įrangos sukūrimo ir įsigijimo kaštai. Planuojama, kad pristatyto bandomojo projekto atveju į tinklą tiekiamos energijos poreikis sumažėtų beveik 80 proc., o vartotojų sąskaitos sumažėtų apie 20 proc.
Vargu ar rastume daug pavyzdžių, kai gamybos procesams nebūtų reikalinga energija, todėl šilumos poreikis ir tiekimas yra vienas iš didžiausių žiedinės ekonomikos galvosūkių. Ar žiedinės ekonomikos įsigalėjimas gali reikšti centralizuoto energijos tiekimo sistemų decentralizavimą ar net išnykimą? Manau, kad regioninio energijos tiekimo įmonėms tai yra galimybė pritaikyti savo patirtį ir technines žinias ir padėti kitoms įmonėms įgyvendinti individualius ir inovatyvius sprendimus ieškant savo kelio link žiedinės ekonomikos modelio taikymo.

Straipsnis buvo atspausdintas žurnale Šiluminė technika Šiluminė technika 2018 m. Nr. 2 (74)

Tarptautinės energetikos konferencijos „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis“ apžvalga

Mantas Paulauskas,
Audronė Nakrošienė
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

2017 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė energetikos konferencija „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis“. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, Danijos ambasada, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Šia konferencija buvo siekiama aptarti energijos vartojimo efektyvumo Lietuvos šilumos ūkyje klausimus, sunaudojamos šilumos sumažinimo būdus, taip pat kartu susipažinti su Europos šalių inovacijomis, patirtimi ir rekomendacijomis šilumos ūkyje. Konferencijoje dalyvavo apie 300 mokslo, verslo, valdžios ir savivaldos ir kitų sričių atstovų, besidominčių Lietuvos ir tarptautinės energijos vartojimo efektyvumo ir inovacijų šilumos ūkyje naujovėmis.
Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino ir įžanginį žodį tarė Lietuvos Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Danijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Danas E. Frederiksenas ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovė Helen Nilsson.
Konferenciją pradėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis savo pranešime aptarė gyventojų didelių mokėjimų už šildymą problematiką ir mažinimo galimybes. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė pasiūlė lankstesnį reguliavimo principų įgyvendinimą šilumos ūkio sektoriuje ir atkreipė dėmesį į šilumos sąskaitų mažinimo perspektyvas, kurios iš esmės susijusios su inovacijų diegimu šilumos ūkio sektoriuje. Pranešėja esminėmis inovacijomis išskyrė šilumos gamybą ir tiekimą optimizuojančių technologijų bei efektyvumą didinančių priemonių taikymą šilumos ūkio sektoriuje, o tai padėtų sumažinti šilumos vartotojų sąskaitas už šildymą.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba aptarė valstybės investicijų ir finansinių priemonių įgyvendinimo būdus, kurie prisidėtų prie energinio efektyvumo didinimo. Šiuo klausimu taip pat pasisakė ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinis direktorius Gvidas Dargužas. Jis akcentavo energijos efektyvumo fondo įtaką finansuojant pastatų modernizavimo, gatvių apšvietimo, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos efektyvumo priemonių didinimą. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta aptarė pastatų renovacijos klausimus. Pranešėjas pagrindinį dėmesį skyrė daugiabučių namų atnaujinimo 2013–2017 m. progresui, kurio pagrindine priežastimi įvardijo savivaldybių įsitraukimą į pastatų renovacijos procesą. Pranešėjas kartu aptarė kvartalų energetinio efektyvumo didinimo progreso įgyvendinimą, alternatyvių energijos šaltinių diegimą bei inovatyvių projektų plėtojimą, tai įvardydamas kaip prioritetines pastatų atnaujinimo kryptis.
Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Vidmantas Macevičius pristatė „Mažosios“ renovacijos (šilumos punkto) vidaus šildymo ir karšto vandens ypatumus. Mažos pradinės investicijos, greitas įgyvendinimas yra išskiriami kaip šios renovacijos privalumai. Viceministras vieną iš kliūčių „Mažosios“ renovacijos įgyvendinimui pažymėjo teisinę aplinką, nes, pavyzdžiui, teisės aktai įpareigoja šilumos punktų priežiūrą ir reguliavimą atlikti tik gyventojų pasirinktam prižiūrėtojui, nors didžioji dalis šilumos punktų priklauso šilumos tiekėjams. Dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje nuo 2011 m. sustojo elevatorinių šilumos punktų modernizavimo procesas į automatinius nepriklausomo pajungimo šilumos punktus.
Birgeris Lauersenas, Tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos asociacijos viceprezidentas ir Danijos šilumos tiekėjų asociacijos tarptautinių reikalų vadovas, pristatė Danijos centrinio šildymo asociaciją, kurią vienija 396 nariai, iš jų 38 yra viešieji šilumos tiekėjai, kurie sudaro 49 proc. viso centrinio šildymo, ir 353 kooperatyvai (privatūs tiekėjai), kurie sudaro 51 proc. centrinio šildymo. Pranešėjas aptarė Danijos energijos taupymo įsipareigojimų schemą, kurios pagrindiniai uždaviniai būtų energijos vartojimo efektyvumo didinimas, suprantamas kaip galutinio energijos vartojimo mažinimas, bei iškastinio kuro atsisakymas iki 2050 m.
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, apžvelgė energijos efektyvumo centralizuoto šilumos tiekimo nuo gamybos iki galutinio vartotojo klausimus, pagrindinį dėmesį skirdamas šilumos taupymui mažiausiomis sąnaudomis, modernizuojant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas ir tokiu būdu užtikrinant tolygų šildymą daugiabučių namų butuose (šiuo metu vienuose butuose per karšta, kituose – šalta dėl išbalansuotų vidaus šildymo sistemų).
Justas Rutkauskas, UAB „Danfoss“ konsultantas-inžinierius, pristatė filmuotą medžiagą apie vienvamzdės vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo galimybes. Pranešime pagrindinis dėmesys buvo skiriamas daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo praktiniams pavyzdžiams ir ekonominėms naudoms.
Trečiojoje konferencijos sesijoje pranešimus skaitė svečiai iš užsienio. Pirmasis pranešėjas buvo Mortenas Hofmeisteris. Danijos „Savosolar“ projektų vadovas pristatė Saulės energijos naudojimo galimybes šilumos sektoriuje, kartu atskleisdamas šios energijos privalumus ir naudą aplinkai, šalies ekonomikai ir galutiniam vartotojui. Martas Kivikas, „NODA Deutschland GmbH“, „NODA Intelligent Systems“ vykdomasis direktorius, pranešime pristatė intelektualias sistemas visos energetikos įmonių sistemos optimizavimui Švedijoje ir Europoje. Pranešėjo nuomone, pažangios energetikos paslaugos leidžia sukurti energijos vartojimo efektyvumą, optimizavimą ir sumažinti eksploatacines išlaidas ir CO₂ emisiją.
Bene daugiausia dėmesio sulaukėpranešėjos iš Danijos pranešimas. Maggie Lund, „Symbiosis Center“ vyr. projektų vadovė, pristatė Danijos Kalundborgo simbiozę, kuri yra laikoma unikaliu viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžiu. Šis pavyzdys atskleidžia pagrindinį pramoninės simbiozės principą, kad produktai, komponentai ir medžiagos būtų visuomet naudingi ir vertingi simbiozėje dalyvaujantiems partneriams. Pramoninė simbiozė, kaip žiedinės ekonomikos dalis, lemia abipusę partnerių naudą, kai likutinė dalis vienoje įmonėje tampa ištekliais kitoje, tai reiškia abiejų partnerių finansinę naudą, mažesnes vietos išteklių kainas, mažesnes atliekų tvarkymo išlaidas, geresnę investicijų grąžą naudojant bendras investicijas, naudą aplinkai, CO₂ išmetimo sumažinimą, medžiagų ir vandens mažesnį suvartojimą. 1961 m. Kalundborgo simbiozė, prasidėjusi nuo dviejų partnerių (naftos perdirbimo gamyklos „Statoil“ ir Kalundborgo savivaldybės) ir iki 2017 m. išaugusi iki 8, leido sukurti tvarią plėtrą kompanijose, užtikrinusią ilgalaikį, atsakingą išteklių naudojimo suderinimą tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Tai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos valstybėms siektinas pavyzdys, kaip suderinami verslo, savivaldos ir gyventojų interesai.
Jakobas Bjerregaard’as, Danijos užsienio reikalų ministerijos vyr. patarėjas (centralizuotos energijos tiekimo klausimais), pristatė naujos Šiaurės šalių koncepcijos centralizuoto šilumos ir vėsinimo tiekimo įgyvendinimo ir jos varomosios jėgos įgyvendinimo ypatumus. Pranešėjas vadovaudamasis Švedijos, Danijos, Aliaskos valstybių praktika kartu aptarė energijos vartojimo efektyvumo didinimo, žaliosios energijos konkurencinio pranašumo, naujų pokyčių alternatyvių vėsinimo įrenginių ir dujų katilų sprendimų klausimus. Werneris Lutschas, „Euroheat&Power“ – tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, centralizuoto vėsinimo ir kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos asociacijos – viceprezidentas (Belgija), Vokietijos energetinio efektyvumo asociacijos AGFW generalinis direktorius, aptarė centralizuoto šildymo klausimus Europoje ir Vokietijoje. Pranešėjas pristatė 2016 m. Europos Sąjungos siūlomą šildymo ir vėsinimo strategiją, kurioje pripažįstamas centralizuoto šilumos tiekimo vaidmuo. Vadovaudamasis Vokietijos vidaus energetikos pavyzdžiu pranešėjas akcentavo nuolat palaikomą, veiksmingą, aplinką tausojantį ir saugų centralizuotą šilumos tiekimą sąžiningomis rinkos sąlygomis. Lietuvos ekspertams buvo labai įdomi ir naudinga užsienio šalių kolegų patirtis, todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija visų pranešėjų pranešimus paskelbė savo svetainėje www.lsta.lt (tiesioginė nuoroda http://www.lsta.lt/lt/events/view/721) ir išplatino apie 600 adresatų el. paštu. Tikimės ir ateityje glaudaus užsienio partnerių ir Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus atstovų bendradarbiavimo.

Straipsnis buvo atspausdintas žurnale Šiluminė technika 2018 m. Nr. 1 (73)

PROJEKTAS “BALTIJOS MIESTŲ INDUSTRINĖ SIMBIOZĖ”

2017 m. sausio 17 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pradėjo įgyvendinti projektą “Baltijos miestų industrinė simbiozė” (angl. Urban Baltic Industrial Symbiosis” (UBIS), finansuojamą pagal 2014-2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programą. finansuojamą Projekto trukmė 36 mėn.

Projekto tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekį taupant energiją ir užtikrinant efektyvų energijos panaudojimą, kuriuos projekto partneriai sieks simbiozės tinkluose. Bus įgyvendinamos ekologiškos technologijos (5 bandomieji investiciniai projektai) siekiant panaudoti perteklinę energiją iš atliekų utilizavimo šaltinių.

Projekto partneriai. Iš viso projekte dalyvauja 10 partnerių (keturi iš Švedijos, du iš Lietuvos ir du iš Danijos, vienas iš Vokietijos ir vienas iš Lenkijos).
• Skane Energy Agency (Švedija)
• Sustainable Business Hub (Švedija)
• Malmės miesto savivaldybė (Švedija)
• Bjuv miesto savivaldybė (Švedija)
• Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (Lietuva)
• Rostock universitetas (Vokietija)
• Kalundborgo savivaldybė (Danija)
• Kalundborg utility (Danija)
• Gdansko universitetas (Lenkija)
• Šilutės savivaldybė (Lietuva)

Projekto vykdytojas ir pagrindinis partneris yra Skane Energy Agency (Švedijoje). Taip pat projekte dalyvauja penkios asociacijos iš keturių projekto partnerių šalių (dvi iš Švedijos, viena iš Lietuvos bei po vieną iš Danijos ir Vokietijos):
• County Administrative Board of Skane (Švedija)
• Industrial Park of Sweden (Švedija)
• Lietuvos savivaldybių asociacija (Lietuva)
• Region Zeeland (Danija)
• North West Mecklenburg (Vokietija)