AB „Klaipėdos energija” pranešimas, 2026 m. sausio 26 d.

Staigūs ir ilgiau trunkantys šalčiai tampa išbandymu miesto šilumos tiekimo sistemai. Tokiu laikotarpiu šilumos poreikis itin išauga, todėl svarbiausia užduotis tampa užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką šilumos tiekimą visiems vartotojams. Todėl AB „Klaipėdos energija“ kiekvieną šaltąjį sezoną veiklą vykdo padidintu režimu, derindama skirtingus šilumos gamybos šaltinius ir rezervus.

Tikslas – šiluma be trikdžių

Šilumos poreikis kiekvienam sezonui planuojamas iš anksto, vertinant orų prognozes, temperatūros pokyčius, vėjo kryptį ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos realiam šilumos suvartojimui. Vis dėlto stiprūs šalčiai gali lemti išaugusį šilumos poreikį, todėl šilumos tiekimo sistema turi būti pasirengusi prireikus padidinti gamybos apimtis.

Šaltuoju metų laiku Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo sistema naudoja kelis skirtingus kuro šaltinius. Pagrindinis jų – biokuras, kuris sudaro apie 96 proc. visos šilumos gamybos. Palanki biokuro įsigijimo kaina leidžia išlaikyti stabilią šilumos kainą gyventojams bei mažesnę taršą aplinkai.

Pagrindinis gamybos išteklius – biokuras

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2026 metų sausis Klaipėdoje yra gerokai šaltesnis nei ankstesnių metų žiemos laikotarpiai. Palyginimui, 2022 metų žiemą vidutinė oro temperatūra siekė +0,6 °C, 2023 metais +1,56 °C, 2024 metais +2 °C, 2025 metais +2,56 °C, o šiemet sausį vidutinė temperatūra nukrito iki -6 °C. Tokios meteorologinės sąlygos reikšmingai padidina šilumos poreikį mieste.

Šiemet esant tokiems šalčiams, šilumos poreikis gali viršyti įprastus gamybos pajėgumus. Lauko temperatūrai nukritus žemiau -5 °C, vien biokuro katilų galios ne visuomet pakanka, tuomet bendrovė įgyvendina rezervinius sprendimus, naudojamus tik išimtiniais atvejais. Tada yra pasitelkiamas iškastinis kuras, leidžiantis užtikrinti šilumos gamybos ir tiekimo sistemos stabilumą.

Nuo sausio 5 dienos „Klaipėdos energija“ apie 75 proc. šilumos energijos pagamina iš atsinaujinančių šilumos šaltinių – biokuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos. Likusią dalį, apie 25 proc., sudaro iškastinis kuras: 18 proc. gaminių dujų ir 7 proc. mazuto. Dėl šių metų sausį vyraujančių šaltesnių nei ankstesniais metais orų, rezervinio iškastinio kuro – mazuto – šį sausį yra naudojama daugiau nei pastaraisiais metais. Palyginimui, 2022 metų žiemą mazutas sudarė apie 1 proc. visos pagamintos šilumos, 2023 metais 0,3 proc., 2024 metais 0,8 proc., 2025 metais 0,4 proc.

„Klaipėdos energija“ patikina, kad šiuo metu šilumos gamybos procese veikia visi biokuro katilai. Bendrovė yra sudariusi ilgalaikius pirkimo sandorius su biokuro tiekėjais, o biokuro atsargos saugomos tiek bendrovės, tiek tiekėjų sandėliuose, kurių pakaks visam šiam šildymo sezonui. Atsargos yra kontroliuojamos energijos išteklių biržos „Baltpool“.

Kryptis – tvaresnė šilumos gamyba

„Suprantame gyventojų nerimą dėl mazuto naudojimo – tai nėra komfortiška situacija. Mazutas mūsų veikloje nėra strateginis ar pagrindinis kuras. Jis pasitelkiamas tik kaip laikinas rezervinis sprendimas, kai būtina užtikrinti didesnį šilumos kiekį. Svarbu pabrėžti, kad mazutas nebuvo ir nebus įsigyjamas papildomai – naudojamos anksčiau sukauptos atsargos, laikantis galiojančių aplinkosaugos reikalavimų“, – argumentuoja „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.