Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Žiemiški orai sugrąžino šildymo sezoną
Straipsnis publikuotas 2024 m. balandžio 22 d. www.lnk.lt
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.
„Tikrai žiūrėjome ir visą savaitę temperatūra buvo 12 laipsnių ir daugiau ir prognozės rodė, kad yra šilta, 14-16 laipsnių“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Šilumininkų asociacija pabrėžia, kad į radiatorius sugrįžusi šiluma reiškia papildomas išlaidas. Todėl sostinės savivaldybė nutraukusi šildymą taip anksti, esą, padarė klaidą.
„Tai yra sanitarinės sąlygos ir negalima žmonių šaldyti tokioje temperatūroje. Šildymo sezono pabaiga turėtų būti ne politinis sprendimas, o techninis“, – tvirtino šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Savivaldybė ginasi, kad dar kartą pradėti šildymo sezoną – ne problema.
„Tikrai nėra sudėtinga. Didžioji dalis daugiabučių yra modernizuoti, reikėtų tik nueiti į šilumos punktą ir atsukti dvi sklendes. Ir šildymas jau pasieks gyventojų radiatorius“, – tikino K. Karosas.
Anot asociacijos, apskritai nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Toks įprotis esą – sovietinis.
„Čia iš tų laikų, kai viskas buvo valdoma centralizuotai, iš vienos katilinės. Pastatai neturėjo savo šilumos punktų, nebuvo automatikos. Tada viskas turėjo prasmę. Dabar techniniu požiūriu jis yra nebereikalingas, kadangi visi pastatai turi automatinio valdymo sistemas“, – aiškino V. Lukoševičius.
Visa sprendimų galia, anot savivaldybės, gyventojų rankose.
„Savivaldybė yra priversta centralizuotai valdyti šildymo pradžią ir pabaigą, nors tai, kaip minėjau, yra gyventojų sprendimas“, – teigė K. Karosas.
Vis tik kai kurie gyventojai įsitikinę, kad tą vėsumą gali ir pakentėti. Kai kuriems jis net patinka. Esą dėl poros šaltų dienų kurti pečiaus neverta.
Vilniuje stotelėje autobuso laukiantys keleiviai svajojo apie šiltus namus. Tiesa, kai šildymo sezonas baigtas, tai ir namai tampa menka užuovėja.
Žiūrėkite daugiau: https://lnk.lt/straipsniai/247611
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/06/240626_EM.jpg)
Energetikos sektoriaus įmonėms prognozuojant specialistų trūkumą ateityje, šiandien pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas, kuriuo Energetikos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo įstaigos ir energetikos įmonės susitarė kartu siekti didinti energetikos studentų skaičių aukštosiose mokyklose bei gerinti energetikos studijų kokybę.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtros pažangą savivaldybėse bei 5 metų šalies energetikos apžvalga.
Centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjui atliekant vamzdynų diagnostiką – hidraulinius bandymus – Vilniuje užfiksuotas neįprastas vaizdas – į dangų iškilo 10-12 metrų aukščio vandens čiurkšlė, primenanti geizerį. Nors toks vaizdas truko vos kelias minutes, visą vasarą vamzdyno įtrūkimų ieškančių specialistų nenustebino – tai vamzdynų diagnostikos proceso dalis, o aptikta nesandari vamzdyno vieta jau suremontuota, todėl žiemą šiluma ir karštas vanduo gyventojus pasieks patikimai.