AB Vilniaus šilumos tinklai pranešimas spaudai

Audituotais duomenimis, 2019 metais Vilniaus miesto savivaldybės valdoma AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) 7 proc. išaugino grynąjį pelną ir 18 proc. padidino koreguotą EBITDA (palyginti su 2018-aisiais). VŠT pardavimo apimtys pernai sudarė 130 mln. eurų, o grynasis pelnas – 6,3 mln. eurų. VŠT akcininkai šiandien pritarė bendrovės valdybos siūlymui neišmokėti dividendų už praėjusius metus, uždirbtą pelną skiriant investicijoms į šilumos perdavimo tinklo atnaujinimą bei inovacijas. Didžiausią įtaką praėjusių metų VŠT rezultatui turėjo optimizuoti veiklos procesai, stabilus pajamų lygis iš nereguliuojamos veiklos bei palanki situacija rinkoje – biokuro ir dujų kainos pernai buvo itin nedidelės.

„Metiniai įmonės rezultatai tikrai geri, tačiau svarbiausi ne atskiri rodikliai, o visuma, kuri rodo Vilniaus šilumos tinklų potencialą tapti moderniu, diversifikuotu ir į klientus orientuotu šilumos ūkio valdytoju. Matome, kad bendrovė sugebėjo rasti vidinių rezervų veiklos efektyvumui didinti, šis procesas turėtų tęstis. Dar svarbiau, kad optimizavus procesus, surinkus tinkamą komandą ir turint solidžią kapitalo bazę Vilniaus šilumos tinklai spartintų investicijų programą ir sparčiau diegtų inovacijas“, – sako VŠT valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.

Audituotais  duomenimis, Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT pardavimo pajamos 2019 m. siekė 130,0 mln. eurų ir buvo 10,9 mln. eurų arba 7,7 proc. mažesnės nei 2018 m. (140,9 mln. eurų).

Bendrovės audituotas koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA*) siekė 15,8 mln. eurų, ir padidėjo 18 proc., palyginti su 13,4 mln. eurų tuo pačiu rodikliu 2018-aisiais. Grynasis pelnas pernai sudarė 6,3 mln. eurų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 m., kai grynasis pelnas siekė 5,9 mln. eurų (iš jų 1,7 mln. eurų buvo uždirbta iš ilgalaikio turto pardavimo).

„Svarbu pažymėti, kad reguliuojamos veiklos pelnas buvo minimalus, o rezultatą lėmė sėkminga elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bei kita nereguliuojama veikla. Kita vertus, optimizuoti įmonės resursai, racionalus turto valdymas ir pirkimų procesas bei pertvarkyta klientų aptarnavimo sistema leido gerinti finansinius rezultatus iš vidinių rezervų. Radikalūs aplinkos ir vartotojų lūkesčių pokyčiai, susiję su pandemija ir karantinu šių metų pradžioje verčia labai atsargiai vertinti šių metų perspektyvas, tačiau esu tikras, kad įmonės pajėgi ne tik užtikrinti aukštos kokybės paslaugų tiekimą Vilniaus miesto gyventojams, bet ir realizuoti ambicingus technologinio perginklavimo bei investicijų planus“, –  pažymi VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Jo teigimu, VŠT būtina užtikrinti tikslines investicijas į tinklų infrastruktūrą, nes, bendrovės skaičiavimu, net 56 proc. tinklo trasų (iš 741 km) yra kritinės būklės ir joms būtinas atnaujinimas. Svarbu pažymėti, kad neišmokėtų dividendų suma sudarytų apie 50 proc. planuojamo finansavimo poreikio investicijoms. 2018 m. VŠT rekonstravo 24,9 km susidėvėjusių trasų, o 2019 m. – 59,7 km arba 140 proc. daugiau nei 2018 m. Per 2020–2021 m. planuojama rekonstruoti apie 58,1 km šilumos trasų.

2019 m. į Vilniaus tinklą patiekta šilumos energija sudaro 2 752 GWh, t. y. 164 GWh arba 5,6 proc. mažiau nei 2018 m. (2 916 GWh). VŠT gamybos objektuose pagaminta šilumos energija sudarė 1 761 GWh, t. y. 329 GWh arba 15,7 proc. mažiau nei 2018 m. (2 090 GWh). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis siekė 991 GWh, t. y. 165 GWh arba 20 proc. daugiau nei 2018 m. (826 GWh).

Pernai Vilniaus miestui patiekto karšto vandens kiekis siekė 5 260 tūkst. kubinių metrų, t. y. 2,7 tūkst. kubinių metrų arba 0,1 proc. daugiau nei 2018 m. (5 257 tūkst.  tūkst. kubinių metrų).

VŠT pagamintos elektros energijos kiekis praėjusias metais sudarė 154,4 GWh, t. y. 4,4 GWh arba 2,8 proc. mažiau nei 2018 m. (158,8 GWh). Net 73 proc. visos pagamintos elektros energijos bendrovė pagamino iš atsinaujinančių išteklių.

2019 m. sumažėjusias bendrovės pajamas, palyginti su 2018-aisiais lėmė mažesnis šilumos poreikis šildymo sezono laiku dėl aukštesnių lauko oro temperatūrų. Lyginant su 2018-aisiais, vidutinė svertinė šilumos kaina galutiniam vartotojui mažėjo 3 proc. (0,15 ct/KWh). Šilumos kainai didelės įtakos turėjo sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos (ypač antroje metų pusėje), tai lėmė ir sumažėjusias šilumos gamybos įmonių kuro sąnaudas.

* EBITDA, eliminavus vienkartinių sandorių įtaką