Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
VILNIAUS KOVOJE SU „VEOLIA“ DĖL VILNIEČIŲ PINIGŲ LEMIAMAS ETAPAS – JAU RUGPJŪTĮ
AB Vilniaus šilumos tinklai , 2020 m. kovo 3 d.
Praėjusią savaitę tarptautinis arbitražo teismas, turintis biurą Lietuvoje, paskyrė Vilniaus miesto savivaldybės ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ginčo su sostinės šilumos ūkį valdžiusiomis UAB „Vilniaus energija“ bei Prancūzijos „Veolia Environnement “ (buvusi „Dalkia“) pagrindinio teismo posėdžio datą. Bylos nagrinėjimas vyks nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 4 d. Tikimasi, kad arbitražo procesas bus užbaigtas iki 2021 metų pabaigos. Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT reikalavimai siekia daugiau nei 560 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT teigia, kad „Veolia“ ir „Vilniaus energija“, kurios valdė sostinės šilumos sektorių nuo 2002 iki 2017 metų, įvairiais būdais pažeidinėjo 2002 metais pasirašytą Nuomos sutartį ir Lietuvos įstatymus. Nurodoma, kad šilumos sektoriaus valdytojos sudarė Nuomos sutartį pasinaudodamos korumpuotais santykiais su miesto pareigūnais, kūrė korupciniais ryšiais susietą susitarimų tinklą su susijusiomis įmonėmis, nuomos laikotarpiu nevykdė savo įsipareigojimų investuoti, pirko brangias žaliavas, paslaugas ir įrangą iš susijusių įmonių ir grąžino Vilniaus 3-iąją termofikacinę elektrinę – didžiausią ir naujausią Vilniaus elektrinę – visiškai neveikiančią.
Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK, šiuo metu – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) nustatė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą įtraukė nepagrįstas sąnaudas, ir dėl šios priežasties vartotojai 2011–2016 metų laikotarpiu permokėjo apie 31,8 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT šioje byloje reikalauja vartotojams grąžinti permokų sumas, kurių VKEKK nepavyko atsiimti. Taip pat praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (LVAT) galutinai nusprendė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2015 metais pagrįstai skyrė baudą sostinės šilumos ūkį valdžiusiai „Vilniaus energijai“ už informacijos neteikimą atliekant bendrovės 2012-2014 metų reguliuojamos veiklos patikrinimą.
Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT šiuo pagrindu pateikė 13 reikalavimų, pagal kuriuos bendra reikalaujamų atlyginti nuostolių suma siekia 560 mln. eurų, tuo tarpu „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pačios pateikė 6 reikalavimus (prašydamos teismo sprendimo dėl faktų pripažinimo ir sumokėti už turtą, likusį Vilniuje, kuris, „Veolia“ teigimu, priklauso jai), kurių suma siekia apie 22 mln. eurų.
„Tai pirmasis atvejis Vilniaus miesto istorijoje, kai tokia apimtimi vilniečių interesai yra ginami tarptautiniame arbitraže. Vilniečiams padaryti nuostoliai, kurių atlyginimo mes reikalaujame miesto gyventojų vardu, yra ypatingai didelio masto, todėl ši tarptautinio arbitražo byla tapo ne tik teisingumo klausimu, bet ir Vilniaus garbės reikalu“, – susitikime su žurnalistais pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius.
Pasak Vilniaus mero R. Šimašiaus, arbitražo teismo sprendimas paskirti bylos posėdžio datą rugpjūtį reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT reikalavimai bus nagrinėjami, nepaisant kai kurių miesto politikų pastangų kompromituoti ir netgi stabdyti bylą. Bet kuriuo ginčo baigties atveju savivaldybės ir VŠT išlaidos teisinėms paslaugoms dalyvaujant arbitražo procese nebus įtrauktos į šilumos kainą vartotojams
VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano teigimu, būta bandymų sužlugdyti finansavimo susitarimą su rizikos kapitalo fondu, įskaitant ir pastangas veikti per Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisiją. Nepaisant to, ištyrusios faktus ir aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas finansavimo susitarimas, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo pradėti viešojo intereso gynimo procedūras, abejojant finansiniu susitarimu.
„Atsižvelgiant į ypatingą šio tarptautinio arbitražo sudėtingumą ir mastą, šis teisinis procesas reikalauja labai daug išlaidų. Todėl buvo nuspręsta rasti investuotoją, kuris pasidalintų bylos finansine rizika mainais už sėkmės mokestį. Tai yra įprastas būdas optimizuoti sąnaudas ir dalintis riziką sudėtingų tarptautinių teisinių ginčų atveju. Labai svarbu pažymėti, kad pats fondas ginče nedalyvauja jokiu pavidalu – jis tiesiog apmoka bylinėjimosi arbitraže išlaidas. Maža to, savo sėkmės mokestį jis gaus tik tuomet, jei sėkmingos ginčo baigties atveju kompensacija bus išieškota iš „Veolia“ ir „Vilniaus energija“, – sakė G. Bakanas.
Vilniui arbitražo procese atstovauja Baltijos šalyse veikianti advokatų kontora „TGS Baltic“ ir tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“.
Vilniaus miesto savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. AB Vilniaus šilumos tinklai akcijų.
Vilniečiai daug metų buvo priversti mokėti gerokai didesnius tarifus nei kitų miestų gyventojai vien todėl, kad šilumos ūkio nuomininkas manipuliavo pirkimais iš susijusių ar privilegijuotų tiekėjų bei išpūstomis sąnaudomis. Palyginimui – 2013 metų sausį kilovatvalandė šilumos energijos kainavo 8,58 eurocento (su PVM), o šių metų sausį – 4,74 eurocento (su PVM). „Vilniaus energijos“ pastovieji kaštai tuomet sudarė 1,70 eurocento, o VŠT pastovieji kaštai šių metų sausį buvo 1,07 eurocento.
„VŠT vadyba pastaraisiais metais lėmė reikšmingus pokyčius įmonėje, kas įrodo faktą, jog šilumos ūkio šeimininkas geba racionaliai ir efektyviai valdyti bendrovę, užtikrinti net keliolika procentų mažesnes šilumos kainas ir reikšmingą sąnaudų sumažinimą. Vykdydama skaidrius viešuosius pirkimus VŠT išjudino tiekėjų konkurenciją rinkoje ir paslaugas bei prekes perka kur kas mažesnėmis kainomis, nei pirkdavo „Vilniaus energija“, – teigė VŠT vadovas Gerimantas Bakanas.
Pasak jo, šie pokyčiai nepakenkė VŠT finansiniam pajėgumui ir gebėjimui investuoti. Atvirkščiai – jei per 15 metų „Vilniaus energija“ atnaujino 300 kilometrų perdavimo tinklo vamzdynų (sutartinio ekvivalento), VŠT vos per dvejus metus jų atnaujino jau apie 80 kilometrų (sutartinio ekvivalento).
Įmonės skaičiavimais, struktūros pertvarka ir procesų optimizavimas vien per praėjusius metus leido sumažinti bendrovės sąnaudas 1 mln. eurų.
Daugiau informacijos – specialiai arbitražo procesui skirtame interneto polapyje: arbitrazas.chc.lt
Naujienų portale www.lrt.lt publikuojamas Vaidos Kalinkaitės-Matuliauskienės straipsnis „VILNIAUS KONFLIKTAS SU „VEOLIA“ DĖL ŠILUMOS ŪKIO TĘSIASI: SOSTINĖ JAU SIEKIA PRISITEISTI 560 MLN. EURŲ„
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.