Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje iš atliekų pradėta gaminti energija
Straipsnis publikuotas 2020-11-10 d. www.ignitisgrupe.lt
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradėti karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas. Išbandžius tam skirtus įrenginius, vėliau atliekos virs elektros energija ir šiluma vilniečiams.
Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose atrūšiuotos komunalinės atliekos į VKJ buvo pradėtos vežti spalį. Planuojama, kad per metus jėgainė padės išvengti net 160 tūkstančių tonų atliekų, kurios kitu atveju patektų į Lietuvos sąvartynus. Šis jėgainės paleidimo derinimo etapas dar vadinamas pirmąja liepsna iš atliekų. Jo metu atliekos pradedamos versti energija, išbandant ir testuojant įrangą visais galimais darbo režimais.
„Karštuosius bandymus naudodami gamtines dujas pradėjome dar vasaros pabaigoje. Sėkmingai perėję šį etapą, pasiruošėme energijos gamybai iš komunalinių atliekų. Jau prasidėjęs šildymo sezonas bus pirmasis, kai vilniečiams šiluma bus gaminama iš komunalinių atliekų“, – teigia VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.
Ruošiantis kogeneracinės jėgainės veiklos pradžiai, itin didelis dėmesys skiriamas aukščiausių aplinkosaugos standartų užtikrinimui. VKJ įdiegtos modernios dūmų valymo sistemos, paremtos trimis tarpusavyje apjungtomis technologijomis: selektyvioji nekatalizinė redukcija, pusiau sausa dūmų valymo technologija ir rankoviniai filtrai. Įdiegta kompleksinė dūmų valymo sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių, o tai leis emisijas į aplinką sumažinti dar daugiau nei leistina pagal ypač griežtus ir visoje Europos Sąjungoje taikomus aplinkosauginius standartais. Numatyti ir įdiegti aplinkosauginiai sprendimai užtikrins, kad VKJ nedarys neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Be to, jėgainėje jau įdiegta emisijų matavimo sistema, užtikrinanti emisijų rodiklių stebėjimą. Jėgainės operatoriai ir Aplinkos apsaugos departamentas emisijas stebės nepertraukiamai, o visuomenei kas dieną bus pateikiama apibendrinta ir detali ataskaita. Visi emisijų duomenys bus archyvuojami saugiuose serveriuose ir saugomi 5 metus. Visuomenė su emisijomis gali susipažinti bendrovės svetainėje: https://vkj.lt/aplinkosauga/jegaines-emisijos/141.
VKJ veikiant bandomuoju režimu, kogeneracinės jėgainės personalas bendradarbiauja ir užtikrina galimybę visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms betarpiškai stebėti jėgainėje vykstančius bandymus.
Kaip skelbta anksčiau, VKJ laimėjo lapkričio mėnesiui skelbtą Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo aukcioną, kuriame šilumos gamintojai konkuravo dėl to, kieno pagaminta šiluma bus supirkta šilumos tiekėjo. VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių – 2,18 ct/kWh.
Jėgainei pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia – apie 240 MW. Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.
Ši jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio. Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą ketinama pradėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.