LR energetikos ministerijos pranešimas, 2026 m. vasario 5 d.

Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ), tiekiančią daugiau nei 50 proc. sostinės centralizuotos šilumos, netrukus pasieks biokuras iš Latvijos. Šis sprendimas padės sumažinti įtampą Lietuvos biokuro rinkoje, taip pat tikimasi stabilizuoti vis augančias biokuro kainas.

Nors šilumos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų sausiu, išliko stabili ir mažiausia Baltijos šalyse, užsitęsę stiprūs žiemos šalčiai lėmė gerokai didesnį šilumos suvartojimą. Tai lemia didesnes šildymo sąskaitas gyventojams.

„Biokuro dalis šilumos energijos gamyboje nuosekliai didėja ir 2025 m. jau siekė 81 proc. Todėl būtina užtikrinti patikimą biokuro tiekimą konkurencingomis kainomis. VKJ yra didžiausia biokuro vartotoja Lietuvoje, tad svarbu optimaliai valdyti atsargas ir diversifikuoti biokuro tiekimo šaltinius, siekiant stabilizuoti gyventojų šildymo sąskaitas besitęsiant šaltiems orams“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

VKJ 2025 m. rudenį  šildymo sezoną pradėjo iš anksto įsigijusi apie 60 proc. reikalingo biokuro, tai leido optimizuoti biokuro kainą žiemos metu. VKJ vadovas Mantas Burokas teigia, kad artimiausiomis dienomis į Vilnių atvyks traukinio sąstatas su 30 biokurui pritaikytų vežti biokuro vagonų. 

„Pastarosiomis savaitėmis stebėjome vis labiau įkaistančią biokuro rinką Lietuvoje. Turėdami galimybę rinktis iš kelių krovinių vežimo būdų, įvertinome situaciją ir matėme poreikį dalį biokuro įsigyti kaimyninėje rinkoje, – pabrėžia jis. – Todėl su komanda ėmėmės veiksmų ir dalį būtino kiekio nupirkome Latvijoje. Tikimės, kad tai sudarys palankias sąlygas biokuro kainų arbitražui ir likusią šildymo sezono dalį.“

Pasak M. Buroko, Latvijoje yra gana gerai išplėtota biokuro rinka, nes kaimynai biokurą per Rygos uostą tiekia Skandinavijos šalims. Dėl to latviškas biokuras nuo VKJ biokuro katilo veiklos pradžios atkeliauja jau trečią kartą. Latviškas biokuras tiekiamas ir kitiems Lietuvos miestams.

„Dar vienas Latvijos išskirtinumas – geležinkelio vėžė. Jos plotis 1520 mm, tad biokurą galime atsigabenti tiesiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra europinė siauroji, dėl to vežant biokurą iš ten turėtume perkrauti jį Kaune”, – aiškina M. Burokas.

Atvykęs sąstatas bus iškrautas 5 hektarų ploto specialioje biokuro sandėliavimo aikštelėje. Kartu su trimis siloso talpyklomis ir šalia esančia papildoma aikštele ši infrastruktūra talpina tiek biokuro, kiek pakanka vienam žiemos mėnesiui jėgainės veiklai užtikrinti. 

VKJ nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje, veikiančioje nuo 2023 m.,  panaudojama apie 500 tūkst. tonų biokuro.