Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę leista naudoti. Jėgainėje bus deginamos nepavojingos komunalinės atliekos ir biokuras.

Aplinkos apsaugos agentūra pranešė bendrovei Vilniaus kogeneracinė jėgainė antradienį išdavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimas). Tai reiškia, kad jėgainė atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Biokurą deginančių įrenginių katilų bendra šiluminė galia yra 175 MW, atliekas – 65 MW, jos elektros gamybos galia siekia 100 MW, iš kurių atliekų dalis sudaro iki 20 MW.

Jėgainėje planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus.

„Ignitis grupė“ antradienį pranešė, kad šis leidimas yra vienas svarbiausių jėgainės veikloje.

„Jis aiškiai apibrėžia aplinkosaugines ribas, tačiau galiu patikinti, kad įmonė sieks užtikrinti, jog jėgainės emisijos būtų mažiausios įmanomos technologiškai – tai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų“, – pranešime sakė jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas.

„Ignitis grupės“ projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.

Vilniaus jėgainėje biokuro deginimo įrenginių bendra šiluminė galia yra 175 MW, atliekų deginimo – 65 MW, joje bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Jėgainės elektros gamybos galia siekia 100 MW, iš kurių atliekų dalis sudaro iki 20 MW.

Pasak grupės, jėgainės pagamintos elektros užteks patenkinti apie 230 tūkst. namų ūkių poreikio, taip pat bus pagaminta apie pusė miestui centralizuotai tiekiamos šilumos.

Pernai gruodį Aplinkos apsaugos agentūra leido naudoti ir „Ignitis grupės“ kartu su Suomijos energetikos koncernu „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatytą 160 mln. eurų vertės kogeneracinę jėgainę. Joje deginamos ir komunalinės, ir nepavojingos pramoninės atliekos.

Kauno jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos – apie 70 MW, ji sudegins apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir pagamins apie 170 GWh elektros ir apie 500 GWh šilumos – apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno kogeneracinė jėgainė komercinę veiklą turėtų pradėti netrukus.

BNS