Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Viešoji diskusija: atviri duomenys ir skaitmeninė transformacija
LR Vyriausybės 2021 m. vasario 23 d. pranešimas.
Šiandien įvyko pirmoji nacionalinio lygio viešoji konsultacija pagal atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos prioritetą. Nacionalinio lygio viešosios konsultacijos dėl Vyriausybės programos priemonių plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF- angl. Recovery and Resilience Facility) parengimo vyks visą savaitę.
Vyriausybės tikslas – susieti visas duomenų bazes, kad jos veiktų ne atskirai, o kaip sistema, kuria gyventojams būtų paprasta naudotis.
„Pusė milijardo eurų per pastaruosius penkerius metus valstybėje išleista informacinėms technologijoms. Tačiau rezultatas dažnai nepatenkinamas: matome neintegruotas paslaugas. Įdiegti naujas paslaugas užtrunka ilgai, epidemijai valdyti reikalingus duomenis neretai tenka rinkti rankomis.
Dar viena „strategija“, dar vienas „veiksmų planas“ ar kokia nors abstrakti „politinė valia“ nepadarys pokyčio.
Ši vyriausybė suvokia, kad skaitmenizavimas ir duomenys šiame amžiuje yra būtina kokybiško valdymo priemonė. O pažangai pasiekti mums reikia nuolatinio, kasdieninio dėmesio. Premjerė, ministrės ir aš tai pažadėjau“, – pabrėžė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Bus siekiama skaitmenizuoti administracines ir viešąsias paslaugas, automatizuoti ir palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą ir viešojo valdymo institucijų veiklos procesus.
„Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų viešojo valdymo institucijų. Kasmet jų veiklai vykdyti skiriama per 8 mlrd. eurų. Tačiau ši sistema vis tiek neatitinka šiandienos poreikių, ji sudėtinga, archajiška ir nefunkcionali. Sieksime skaitmenizuoti ir modernizuoti viešąsias paslaugas, automatizuoti ir palengvinti viešojo valdymo bei žmogiškųjų išteklių valdysenos struktūras“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybė sieks nuo dominuojančių uždarų duomenų pereiti prie atvirų. Atvirų duomenų naudojimas gali papildomai sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.
„Atviri duomenys turi tapti nauja mūsų realybe, jie turi būti pateikiami patogiai, vienoje vietoje. Ypač svarbu, kad duomenys būtų atnaujinami realiuoju laiku, o ne kas savaitę ar mėnesį. Tai nemenkas technologinis iššūkis, bet mes, norėdami turėti pažangią ir veržlią ekonomiką, neturime kito pasirinkimo. Stovime didelių galimybių akivaizdoje, nes atvėrus duomenis viešasis sektorius tampa atviresnis inovacijoms, todėl verslas ar privatūs žmonės, gebantys analizuoti ir apibendrinti duomenis, gali pasiūlyti sprendimų tiek privačiam, tiek ir viešajam sektoriui. Iš to laimėtų kiekvienas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Diskusijas bus galima tiesiogiai stebėti Vyriausybės „Youtube“ kanale, „Facebook“ paskyroje bei Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt.
Kitos naujienos
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ skaičiavimais, dėl atpigusio biokuro šiemet vidutinė šildymo kaina Lietuvoje sumažėjo 16 proc.
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad atsižvelgiant į šiuo metu besiformuojančią malkinės medienos kainą bei pirmuosius ilgalaikius biokuro sandorius, kitą sezoną ši kuro rūšis gali kainuoti apie 22–25 eurus už megavatvalandę (MWh).