VERT 2021-05-03 pranešimas.
TN: tn

Simboliška, kad Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (Taryba) teikiant veiklos ataskaitą už 2020 m. sukanka lygiai 100 dienų, kai darbą pradėjo naujasis Tarybos pirmininkas, paskirtas penkerių metų kadencijai. Per paskutinius keletą metų stebima ryški energetikos sektoriaus transformacija, taip pat ir energijos vartotojas iš pasyvaus stebėtojo tampa aktyviu rinkos dalyviu, atitinkamai keičiasi ir reguliuotojo vaidmuo – tiek nacionaliniu, tiek Baltijos regiono lygmeniu. Apie tai, kokie iššūkiai laukia energetikos reguliuotojo, kokių pokyčių gali tikėtis rinkos dalyviai ir vartotojai – interviu su Tarybos pirmininku R. Pociumi.

Energetikos reguliavimo institucija po penkerių metų: kokią viziją turite?

Tarybą vertinu kaip vieną pažangiausių valstybinių reguliavimo institucijų Lietuvoje, tačiau tobulėti, be abejo, yra kur. Mano vizija ir planuojami sprendimai yra orientuoti į tai, kad po penkerių metų Taryba būtų moderni, šiuolaikiška, lanksti, nebiurokratinė institucija, kuri analizuoja ir inicijuoja diskusijas dėl sisteminių problemų, rodo iniciatyvą konsultuojant vartotojus, teikia siūlymus, kurie prisidėtų prie energetikos sektoriuje kylančių problemų sprendimo.

Taryba turėtų būti kompetencijos centras, kuris teikia apžvalgas rinkai apie pokyčius energetikos sektoriuje, taip pat ekspertinius sprendimus, kurių pagrindu būtų priimami strateginiai šalies sprendimai.

To pasiekti galime įgyvendindami skaitmenizavimo projektus, veikloje kiek įmanoma daugiau diegdami dirbtinį intelektą.

Taryba turi sukauptą didžiulį duomenų klodą – juos būtina tinkamai apdoroti ir gauti išvadas, kurios būtų svarbios ir naudingos rinkai. Tačiau akivaizdu, kad pasitelkus vien tik žmogiškuosius išteklius yra labai sudėtinga atlikti tikrai didelės apimties informacijos analizę. Taryba turi būti skaidri, atvira, inovatyvi institucija, prieinama rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Žvelgiant optimistiškai, norisi, kad Taryba, nors ir yra valstybinė institucija, būtų tarp TOP patraukliausių darbdavių Lietuvoje.

Nuo 2019 m. vidurio Taryba yra ne tik ekonominis, bet ir techninis rinkos prižiūrėtojas bei reguliuotojas. Kokią naudą davė kompetencijų sujungimas?

Tarybai, kaip institucijai, nauda tikrai didelė, nes sustiprinome techninę kompetenciją. Reguliuojamai įmonei pateikus derinti investicijų projektą, dabar Taryba turi visas galimybes jį įvertinti ne tik iš ekonominės pusės, apskaičiuoti įvairius rodiklius ir kt., bet ir įsitikinti, ar, pavyzdžiui, investicija tikrai yra būtina tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti, pasisakyti dėl kitų techninių aspektų. Dabar Taryba įmonių investicijas gali įvertinti visapusiškai.

Taryba anksčiau taip pat galėjo kreiptis tarnybinės pagalbos dėl techninio įvertinimo, tačiau šie procesai paprastai užtrunka. Dabar viskas yra vienoje vietoje, visi procesai vyksta gerokai sparčiau ir efektyviau.

Reikia pažymėti, kad Europoje reguliuotojai taip pat turi technines kompetencijas. Kalbant Europos Sąjungos mastu, yra vadinamieji rinkos reglamentai, ir techniniai reglamentai, kurie nustato vien tik techninius dalykus. Ir jeigu Taryba, kuri dalyvauja ACER ir CEER veikloje, neturėtų techninių kompetencijų, būtų labai sudėtinga įgyvendinti numatytus reikalavimus. Dabar turim galimybių būti lyderiaujančia energetikos reguliavimo institucija Baltijos šalyse bei aktyvia dalyve ES lygiu.

Iš šalies atrodo, kad pagrindinė energetikos reguliuotojo funkcija – kainų ir tarifų nustatymas, tačiau kur kas didesnis įdirbis reikalingas siekiant sukurti tam tikrą reguliavimo mechanizmą, kad rinka veiktų efektyviai ir teiktų maksimalią naudą vartotojui.

Prieš maždaug dvidešimt metų kainų nustatymas ir buvo pagrindinė energetikos reguliuotojo funkcija. Dabar viskas gerokai pasikeitę – tiek pati rinka, tiek reglamentavimas, vyksta liberalizacija ir kiti procesai, neminint ES reikalavimų įgyvendinimo. Dabar kainų nustatymas yra tik maža reguliuotojo funkcijų dalis, ypač kalbant apie elektros, dujų, atsinaujinančių energijos išteklių sektorius. Šilumos ir vandens sektoriuose kainų nustatymas užima gerokai didesnę dalį, savivaldybių yra daug ir atitinkamai daug įmonių, kurios reguliuojamos.

Kaina yra galutinis reguliuotojo darbo rezultatas, tačiau iki tol reikia atlikti daug įvairių žingsnių, kad jis būtų pasiektas – pradedant metodologija, apskaitos taisyklėmis, audito mechanizmo sukūrimu ir visais su tuo susijusiais dalykais. Visas šis kompleksas ir nulemia galutinį rezultatą – kainos nustatymą.

Tačiau yra ir nereguliuojama kainos dalis. Jos Taryba negali nustatyti, tačiau privalo sukurti taisykles, kuriomis remiantis vyktų konkurencija. Savireguliacija yra procesas, kuris leidžia gauti didžiausią naudą vartotojui. Tačiau reguliuotojas visą laiką stebi, kad nereguliuojamose rinkose nevyktų neleistinų dalykų, pavyzdžiui, rinkos dalyviai nepiktnaudžiautų užimama padėtimi, nemanipuliuotų rinka ir jos neiškreiptų, nes tokiu atveju bus gaunamas priešingas rezultatas, nei tikimasi. Todėl konkurencinėse energijos rinkose priežiūra taip pat yra labai svarbi reguliuotojo funkcija.

Tarybos vaidmuo neapsiriboja nacionaliniu lygmeniu: laikomasi aktyvios pozicijos, kad į ES rinką nepatektų nesaugiose branduolinėse elektrinėse pagaminta elektra energija.

Galutinį sprendimą dėl metodikos, pagal kurią yra vykdoma prekyba elektros energija, nebūtinai tik iš trečiųjų šalių, priima reguliavimo institucijos. Šiuo atveju tokius sprendimus turi priimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliavimo institucijos. Pradėjus eksploatuoti atominę elektrinę Baltarusijoje, 2020 m. rudenį Taryba netvirtino bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorių parengtos metodikos projekto dėl prekybos elektros energija iš trečiųjų šalių: pagal projektą, naudojantis Lietuvos-Baltarusijos elektros jungties pajėgumais, buvo galimybė komerciškai vykdyti prekybą nesaugioje atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija. Tai buvo ta raudona linija, kai Taryba pasakė, kad tokiai metodikai nebus pritarta. Tačiau latvių ir estų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai vienašališkai pradėjo taikyti metodiką, nors, Tarybos vertinimu, jie negalėjo to daryti, kadangi pagal metodikos nuostatas ji įsigalioja tik patvirtinta visų trijų valstybių reguliavimo institucijoms. Derybos su latviais ir estais toliau vyksta ir stengiamasi surasti kompromisą, kuris būti tinkamas visoms šalims.

Daug vilčių dedama į Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Ar pavyks įgyvendinti visišką sinchronizaciją iki 2025 m. pabaigos, kaip yra numatyta?

Taryba iš savo pusės siekia užtikrinti, kad visi jos kompetencijai priklausantys procesai vyktų kaip įmanoma sklandžiau. Pagrindinis sprendimas buvo dėl projekto kaštų paskirstymo tarp šalių, garantuojant šiam projektui ES finansavimą. Lietuvos reguliuotojas šiame procese ėmėsi lyderio vaidmens, kad Latvijos, Estijos ir Lenkijos reguliuotojai operatyviai priimtų reikalingus sprendimus. Taryba taip pat patvirtino reikalingus nacionalinius investicinius projektus. Neabejojama, kad bendromis visų pastangomis elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais pavyks. Tai yra strateginis tikslas.

SGD terminalo konkurencingumo didinimas: kokias matote galimybes?

SGD terminalo potencialas yra didžiulis. Klaidingai manoma, kad Lietuvoje mažėjant gamtinių dujų suvartojimui mažėja ir SGD terminalo konkurencingumas. Iš tikrųjų terminalas nėra skirtas tik Lietuvai – jis yra orientuotas į visą regioną. Lietuvos strateginis tikslas buvo turėti SGD terminalą, kuris aprūpintų dujomis Baltijos šalis, taip pat Suomijos rinką, kai atsiras GIPL – į Lenkiją. Todėl kalbant apie SGD terminalą nėra objektyvu kalbėti tik apie gamtinių dujų suvartojimą Lietuvoje, nes turime infrastruktūrą dujas tiekti ir į kitas valstybes. Pavyzdžiui, labai didžiulį potencialią matome Lenkijoje, kur elektrinės, kuriose elektra gaminama deginant anglis, konvertuojamos į dujines. Šiuo atveju Klaipėdos SGD terminalas yra labai patrauklus variantas. Taip pat planuojama statyti dar vieną elektrinę visai netoli Lietuvos, tad, tikėtina, dujos taip pat bus importuojamos iš Klaipėdos SGD terminalo. Suomijoje atsiranda rinka, didelis potencialas gali būti ir Ukrainos rinka. Taigi, įgyvendinus GIPL projektą, atsiras galimybė prekiauti dujomis ne tik šiose rinkose, bet ir visoje ES.

Reikėtų paminėti, kad vasarą, kai dujos buvo itin pigios, nemažai šalių pasinaudojo galimybe jų įsigyti ir padėti saugojimui Latvijos Inčukalnio saugykloje, nes žiemą gamtinių dujų kaina gerokai šokteli į viršų. Tą aktyvumą mes tikrai pastebime, o ateityje SGD terminalo pajėgumai apskritai netgi gali būti per maži norint patenkinti visų poreikius – tad reikės organizuoti aukcionus. Maksimaliai išnaudojant SGD terminalą, Lietuvos vartotojams mažės ir jo išlaikymo kaštai.

Per paskutinius keletą metų reguliuotojo veiklos laukas gerokai išsiplėtė ir prioritetų sąrašo viršuje atsidūrė ES žaliosios energetikos kryptis, Švarios energijos paketo įgyvendinimas. Kaip pasiekti šių tikslų?

Tarybai yra numatyta tikrai daug naujų funkcijų, stebimas ryškus energijos rinkų transformavimasis, ypač elektros energetikos sektoriuje, decentralizacija, lanksčių paslaugų pasiūla, skatinanti vartotojus būti ne pasyviais stebėtojais, o aktyviais rinkos dalyviais – patiems gaminti, vartoti elektros energiją, kurti energetines bendruomenes ir kt. Tai bus įgyvendinta ir Lietuvoje.

Vienas iš šiuo metu aktualių klausimų yra elektros rinkos liberalizavimas. Buitiniai vartotojai, priklausomai nuo suvartojamo elektros energijos kiekio, jau nuo 2021 m. pradžios turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Pirmojo etapo metu pastebėjome, kad vartotojams visgi yra sudėtinga tai padaryti. Todėl Taryba yra užsibrėžusi tikslą rudenį sukurti elektros kainų palyginimo sistemą, kuri padės buitiniams vartotojams, įvedus savo duomenis, palyginti visų tiekėjų pasiūlymus ir išsirinkti tą, kuris labiausiai atitinka poreikius. Manome, kad tai bus didelė pagalba vartotojams.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje ES keičiantis energetikos sektoriui artimiausiais metais laukia daug svarbių darbų: teks įgyvendinti ne vieną strateginį projektą, prisitaikyti prie naujų rinkos ir vartotojų poreikių. Reguliuotojo laukia nemažai iššūkių, todėl būtina stiprinti tiek ekonomines, tiek technines kompetencijas, taip pat didinti inžinerinių studijų patrauklumą – tai ateityje užtikrins galimybę turėti stiprią komandą.

Ir svarbiausia – noriu padėkoti kiekvienam Tarybos kolegai, savo kompetencija prisidėjusiam prie VERT’ės kūrimo reguliuojamoms rinkoms, kurios rezultatus pajuto kiekvienas Lietuvos energijos vartotojas.Atsisiųskite 2020 m. VERT veiklos ataskaitą ČIA