Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc didesnės nei 2020-ųjų vasarį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.

Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje nukrito iki -5,5 ⁰C šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę vasario temperatūrą, kuri sudaro -3,2⁰C šalčio. 2020-ųjų metų vasaris pasižymėjo švelnesniais orais, vidutinė temperatūra siekė apie +2,4 ⁰C šilumos. Dėl beveik 8 laipsniais žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį vasario mėnesį daugiabučiuose buvo suvartota apie 50 proc. daugiau šilumos nei 2020-ųjų vasario mėnesį. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai kompensavo vidutiniškai 11 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl atpigusio kuro (gamtinės dujos ir biokuras).

Vertinant išorės temperatūros įtaką šilumos suvartojimui, laikoma, kad šis poveikis proporcingas vidaus ir išorės temperatūrų skirtumui. Tai svarbiausias kriterijus, tačiau įtakos gali turėti vėjas, drėgnumas ir t.t. Žinoma, šildymo sąskaitos kiekviename pastate labai skiriasi priklausomai nuo jo tipo ir būklės. Vidutinis šilumos suvartojimas Lietuvos pastatuose priklausomai nuo išorės temperatūros pateikiamas grafike.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis 73 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1584 kWh (26,4 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1056 kWh (17,6 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 55 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui šių metų vasarį vidutiniškai suvartota apie 666 kWh (11,1 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 30 eurų.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 2166 kWh šilumos (36 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 100 eurų.

Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,6 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 5,2 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė mažesni gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje.

Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui  ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.

Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2020/2021 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/