Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Už statistinius energijos perdavimus Lietuvai iš Briuselio-sostinės regiono — 2,25 mln. eurų
LR energetikos ministerijos 2021 m. liepos 15 d. pranešimas.
Mažiausiai 2,25 mln. eurų – tiek Lietuva gaus už Briuselio-sostinės regionui perleistą atsinaujinančių elektros energijos išteklių statistiką. Tai numatyta šiandien energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir Belgijos klimato kaitos, aplinkos ir energetikos ministro Alain Maron pasirašytoje sutartyje, pagal kurią Lietuva perduos statistinį AEI rodiklio perviršį.
Europos Komisija yra nustačiusi konkrečius atsinaujinančių išteklių dalies energijos suvartojime tikslus. Jų nepasiekusios šalys gali bendradarbiauti su rodiklius viršijusiomis valstybėmis ir „nusipirkti“ dalį pasiekimų. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.
„Sparti Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtra virsta tiesiogine finansine nauda šaliai, – sako energetikos ministras D. Kreivys. – Statistiniai energijos perdavimai – puikus mechanizmas. Jis skatina Lietuvą siekti dar ambicingesnių tikslų plėtojant atsinaujinančią energetiką ir atneša konkrečią praktinę naudą: gautos lėšos investuojamos į žaliosios energetikos plėtrą, inovacijas ir mokslinius tyrimus.“
Pagal šiandien pasirašytą susitarimą gautas lėšas Lietuva investuos į AEI elektrinių statybą bei skirs moksliniams tyrimus bei eksperimentinei veiklai.
Tai antrasis toks Lietuvos susitarimas. Pirmąjį statistikos perdavimo bendradarbiavimo susitarimą Lietuva pasirašė su Liuksemburgu ir tapo pirmosiomis šalimis ES, praktiškai įgyvendinusiomis tokį susitarimą. Pagal jį Lietuva nuo 2019 m. iš Liuksemburgo jau gavo 12 mln. eurų, iš kurių 9,7 mln. eurų buvo skirti 29 saulės jėgainių ir 8 vėjo jėgainių statyboms.
Šiuo metu Energetikos ministerija dėl analogiško susitarimo derasi su Flandrijos regionu.
ES Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje numatyta, kad iki 2020 m. penktadalis suvartojamos energijos turėjo būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Lietuvos užsibrėžtos strateginės kryptys leido sparčiai plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką pastaraisiais metais, todėl europiniai tikslai pasiekti dar 2014 m.
Dabar atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime siekia 27 proc. Lietuvos užsibrėžtas nacionalinis tikslas – iki 2030 m. pasiekti 45 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo.
Kitos naujienos
Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.
Atvėsus orams Vilniaus miestas ir didelė dalis kitų šalies savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šia tema – Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio ir Vilniaus savivaldybės atstovo Kęstučio Karoso komentarai.
Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, o Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis net nebuvo nutrauktas. Tačiau dabar didžioji dauguma savivaldybių skelbia, kad šildymo sezoną atnaujina. Tarp jų ir Vilnius, kuris priverstas teisintis, mat bjaurių orų nesitikėjo.