Gegužės 19-23 dienomis Lietuvoje lankėsi didelė Ukrainos šilumos tiekėjų, savivaldybių ir valdžios įstaigų atstovų grupė, kuri domėjosi mūsų šalies šilumos ūkio pertvarkos patirtimi, įstojimo į Europos Sąjungą (ES) poveikiu šilumos tiekimo organizavimui, susipažino su įdiegtomis naujausiomis technologijomis.

Visą savaitę trukusius mokymus organizavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), įgyvendinamo ES LIFE projekto SupportDHC rėmuose. Vizitą finansavo tarptautinis projektas ReWarm, kurio vykdytojas – Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra GIZ pasirinko Lietuvą, kaip vieną poplaninės ekonomikos šalių, sėkmingai pertvarkiusių savo šilumos ūkį, atsižvelgiant į ES strateginius tikslus ir įvertinant nacionalinius ypatumus. Svarbus pasirinkimo kriterijus buvo  išsaugotos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos Lietuvoje, jų modernizavimas ir pritaikymas atsinaujinančių išteklių naudojimui. Energetinę nepriklausomybę Lietuvos šilumos ūkyje užtikrina daugiau kaip 90 % šilumos gamybai naudojami vietiniai ištekliai.

Bendrovėje „Kauno energija“ svečiai susipažino su didelio miesto pertvarkymu, kai per trumpą laiką importuojamos gamtinės dujos buvo pakeistos vietinėmis medienos ir komunalinėmis atliekomis. Įmonės technikos direktorius Arvydas Kasputis ir bendrovės specialistai papasakojo apie procesus, vykusius Kauno šilumos ūkyje. Petrašiūnų elektrinėje svečiams buvo demonstruoti aukšto efektyvumo biokurą naudojantys įrenginiai. Ukrainos specialistai itin domėjosi kaskadiniais kondensaciniais ekonomaizeriais su absorbciniais šilumos siurbliais, kurie išmetamus dūmus naudoja kaip atliekinės šilumos šaltinį ir iš kurio atgauna didelius šilumos kiekius. Ukrainiečiai, kaip niekas kitas, gerai jaučia nepriklausomo apsirūpinimo elektra poreikį. Todėl svečiai labai domėjosi nauja „Kauno energijos “investicija – ORC jėgaine, kuri karšto vandens pagalba generuoja „žalią“ elektrą savo poreikiams. Šilumos gamybos vadovas Ernestas Verikas papasakojo ir parodė modernius įrenginius, tokius kaip atvirkštinio osmoso stotis, membraninis deaeratorius su nuosavu azoto generatoriumi, užtikrinančius aukštos kokybės šilumnešį Kauno tinkle. Lietuvoje gaminamus biokuro katilus pristatė bendrovė „Kalvis“, aktyviai veikianti ir Ukrainos rinkoje.         

Aktuali tema – šilumos tiekimo sistemų skaitmenizavimas ir automatizavimas. Apie šiuos sprendimus pasakojo „Danfoss“, „Energy advice“, „IRTC“ ir kitų bendrovių atstovai. Praktikoje naudojamus nuotolinio stebėjimo ir šilumos punktų valdymo įrenginius svečiams parodė bedrovės „Jonavos šilumos tinklai“ specialistai. Su dideliu dėmesiu buvo apžiūrėtas Ruklos miesto CŠT sistemoje veikiantis 0,6 MW galios pramoninis šilumos siurblys. Tokio tipo įrenginius planuojama plačiai taikyti ir Ukrainoje.

Vilniuje Ukrainos atstovai gilinosi į šilumos tiekimo organizavimą didmiestyje – nuo šilumos gamybos iki šilumos punktų pastatuose. Bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ specialistai ne tik pademonstravo nuotolinio stebėjimo ir valdymo technologijas, bet ir papasakojo, kaip šilumos tiekimo procesas modeliuojamas ir optimizuojamas skaitmeninėmis programomis. Taip siekiama, kad tinkamų parametrų šiluma pasiektų kiekvieną pastatą, patiriant mažiausias sąnaudas. Bendrovės atstovai pristatė įmonės strateginius siekius ir parodė modernų dispečerinį pultą, kartu aplankė požeminę stotį, kur formuojamas žemesnių parametrų šilumnešis, naudojamas ketvirtosios kartos CŠT sistemose. Ši tematika buvo ypatingai aktuali Kijevo ir Odesos miestų atstovams, kur CŠT vartotojų skaičius, kaip ir Vilniuje, nuolat auga.

Ukraina negali pasigirti atliekų panaudojimo jėgainėmis, tad ypač didelį įspūdį paliko Vilniaus kogenercinė jėgainė, kurioje komunalinės atliekos, užuot petekusios į sąvartynus, virsta taip reikalinga elektra ir šiluma. Šis sprendimas – vis dar retenybė Ukrainoje, tad delegacija neslėpė susižavėjimo.

Be technologijų, svečius domino ir praktiniai klausimai – šilumos paskirstymas, sąskaitų formavimas, pinigų surinkimas, socialinė pagalba pažeidžiamiems vartotojams. Ypatingai jiems aktuali pagalbos skurstantiems energijos vartotojams tematika, sąnaudų padengimo problemos ir panašūs skausmingi klausimai. Apie šildymo kompensacijų ir energijos efektyvumo priemonių taikymą gyventojams išsamius pranešimus skaitė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos energetikos agentūros  bei kitų įstaigų atstovai nuodugniai papasakojo Lietuvos energetikos reformų eigą, ES teisės aktų perkėlimą ir rinkos reguliavimo principus, kitus strateginius tikslus. Ukrainiečius domino energijos išteklių prekybos klausimai, Baltpool organizuojami kuro ir energijos aukcionai, kainodara, viešieji pirkimai ir kiti jautrūs korupcijos prevencijos klausimai.

Paskutinę mokymų dieną delegacija lankėsi Elektrėnuose, kur meras Gediminas Ratkevičius dalijosi  savo miesto patirtimi, pristatė integruotą savivaldybės paslaugų teikimo modelį per „Elektrėnų komunalinį ūkį“. Aptartos šios įmonės funkcijos – nuo daugiabučių renovacijos iki vandens tiekimo ir atliekų surinkimo. Savo ruožtu Ukrainos atstovai, bendraudami su Lietuvos partneriais, papasakojo labai įdomių ir pamokančių istorijų, susijusių su energetikos objektų patikimumu, pažeidžiamumu ir sprendimais, kuriuos teko padaryti ekstremaliose ir nenumatytose situacijose. Pokalbių ar techninių vizitų metu jų telefonuose skambėdavo įspėjimai apie oro pavojų Ukrainos miestuose.