Straipsnis publikuotas 2020-11-09 d. portale 15min.lt

Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą pastebimai keičiasi – atsakingiau ir daugiau rūšiuojama, vis daugiau atliekų rūšių sutvarkoma bei perdirbama. Vis dėlto susidarantys atliekų kiekiai nemažėja, nors gyventojai ir sako, kad jų kiekį bando mažinti, rašoma pranešime spaudai.

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ užsakymu „Spinter research“ atliko šalies gyventojų nuomonės tyrimą apie požiūrį į atliekų tvarkymą. Apklausa parodė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų stengiasi sumažinti kasdieniame gyvenime susidarančių atliekų kiekį. Tik vienas iš dešimties šalies gyventojų pripažįsta, kad visiškai nesistengia mažinti atliekų skaičiaus.

Analizuojant tyrimo rezultatus pastebima, kad labai besistengiančios mažinti atliekų kiekį dažniau įvardijo moterys, mažiausių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai. Šiek tiek besistengiantys tą daryti – didesnių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai.

Naujausiais „Eurostat“ pateikiamais duomenimis, Lietuvoje 2018 m. vienam gyventojui teko 464 kg komunalinių atliekų per metus. Šis skaičius dar 2005 m. siekė 387 kg, tad komunalinių atliekų mūsų šalyje susidaro vis daugiau. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis 2018 m. siekė 492 kg komunalinių atliekų vienam gyventojui ir pastaraisiais metais šiek tiek augo.

„Siekdama mažinti atliekų kiekius, Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslus, kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama, o jeigu atliekos tam nebėra tinkamos – jos būtų paverčiamos energija. Tokiu būdu vis mažiau atliekų keliautų į sąvartynus. Vis dėlto Lietuvoje apie ketvirtadalis komunalinių atliekų dar šalinama sąvartynuose, o įvertinus ir techninį kompostą, kuris faktiškai taip pat pasiekia sąvartynus, turėtume net apie pusę visų komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartynus. Pagal šį aspektą stipriai atsiliekame nuo lyderių. Pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje į sąvartynus patenka tik 1 procentas komunalinių atliekų“, – teigia „Ignitis grupės“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis.

Vienas iš pastebimiausių iššūkių šiandien yra besaikis vartojimas ir sparčiai augantys tekstilės atliekų kiekiai. Kaip teigia atsakingo vartojimo edukacijos, drabužių dalinimosi, tekstilės pakartotinio naudojimo, perkūrimo ir perdirbimo skatinimo platformos „TEXTALE.lt“ įkūrėja Viktorija Nausėdė, problemos atveria naujas galimybes, o žiedinėje ekonomikoje ypač svarbus sisteminis požiūris.

kurjeris.lt/Daivos Žebelienės nuotr./Perpildyti tekstilės konteineriai Tauragėje

Pasak jos, dėl plačiai išvystyto dėvėtų drabužių importo, rūšiavimo ir prekybos sektoriaus, mūsų šalis yra plačiai žinoma ir vertinama visos Europos žiedinės ekonomikos kontekste. Tačiau per mažai daroma, kad į vartojimą grįžtų šalies viduje susidarantis tekstilės perteklius. Didžioji nebereikalingos tekstilės dalis Lietuvoje vis dar tvarkoma kaip atliekos. ES valstybės narės iki 2025 m. pradžios įsipareigojo sukurti atskiro tekstilės surinkimo sistemas. Tai jau pradedama daryti ir Lietuvoje, tačiau pagrindiniu iššūkiu lieka, kaip panaudoti surinktus srautus kiek įmanoma naudingiau, išsaugant maksimalią jų vertę grandinėje.

Europos Sąjungai judant Žaliuoju kursu, vis labiau akcentuojamas atsakingas pačių vartotojų, bendruomenių, viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių atstovų požiūris ir dalyvavimas mažinant atliekų kiekį. Anot V.Nausėdės, Lietuvos vartotojų bendruomenės yra pakankamai aktyvios, noriai dalyvaujančios daiktų dalinimosi schemose, įsitraukiančios į taisymo, atnaujinimo, perkūrimo veiklas. Sistemų inovacijos ir nauji verslo modeliai atveria galimybes naujiems verslo startuoliams, technologinė pažanga skatina tekstilės rūšiavimo ir perdirbimo pramonės plėtrą. Socialinė verslo ir pramonės įmonių atsakomybė, bendradarbiavimas tarp skirtingose grandies dalyse veikiančių ekosistemos dalyvių – esminės sąlygos, siekiant sukurti tikrai tvarias sistemas. Ir vartotojų edukacija čia – tarsi tiltas, jungiantis visus žiedinės ekonomikos dalyvius bendram tikslui.