2021 m. birželio 14 d., Jūsų Panevėžys, www.jp.lt

Lietuvai siekiant iki 2030 metų turėti bent vieną klimatui neutralų miestą, juo norėtų tapti Tauragė – jos meras sako, kad savivaldybė nori tapti žaliausia Lietuvoje.

Savo ruožtu aplinkos ministras teigia, kad natūraliausiai klimatui neutraliais miestais galėtų tapti kurortinės savivaldybės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Vyriausybės programoje numatyta paremti vienos savivaldybės siekį tapti klimatui neutralia. Pasak jo, tą lengviausia būtų padaryti kurortams.

„Ten kaminų iš esmės nėra, kitaip sakant, pramoninių kvartalų mažiau. Joms apsimoka investuoti į atsinaujinančią energetiką, visur kitur, išskyrus transportą – tiek šildyme, tiek elektros gamyboje, atsinaujinanti energetika yra pigesnė“, – BNS sakė S. Gentvilas.

„Kurortinėms savivaldybėms tai yra rimta rinkodaros galimybė. Rytų Europoje, mano žiniomis, kol kas nėra nė vienos savivaldybės, kuri galėtų skelbtis klimatui neutralia“, – pabrėžė aplinkos ministras.

Tačiau praėjusią savaitę lankęsis Tauragėje, ministras sak4, kad tokiu miestu galėtų tapti ne tik kurortas. Tauragė, anot jo, būdama labiau pramoniniu miestu, tiek šilumą, tiek elektrą iš esmės pasigamina iš atsinaujinančios energijos.

Tauragės meras Dovydas Kaminskas tvirtino, kad savivaldybė kol kas nėra formaliai išsikėlusi tikslo tapti klimatui neutralia, nes kol kas trūksta duomenų ir žinių, ką konkrečiai tam reikia pasiekti.

„Tačiau padarysime viską, kad galėtume tokiu būti. Jeigu bus lenktynės, mes jose tikrai dalyvausime“, – BNS sakė D. Kaminskas.

Anot jo, šia kryptimi Tauragė dirba jau penkerius metus – į įvairius projektus siekiama įtraukti žaliąjį kriterijų. Meras teigia, kad vien ant viešųjų pastatų Tauragėje yra daugiau nei 20 saulės jėgainių. Tačiau, pasak D. Kaminsko, iššūkių lieka, ypač – transporto ir atliekų rūšiavimo srityse.

„Su automobiliais mums sudėtinga, mes daugiau galime skatinti naudoti kitą, ne motorinį transportą. Vyksta ES darnaus vystymosi projektas, bus daromos dviračių saugyklos prie daugiabučių namų, kad gyventojams būtų patogu, nereikėtų į rūsius eiti“, – sakė D. Kaminskas.

„Kur didžiausia spraga – daugiabučių gyventojų šiukšlių rūšiavimo ypatumai ir įgūdžiai. Matau, kad šitoje vietoje turime labai daug darbo įdėti švietime“, – pasakojo jis.

S. Gentvilas pabrėžia, kad miestas, kuriame nebus žmonių noro persėsti į viešąjį transportą ar ant dviračių, artimiausiu metu klimatui neutraliu vadintis negalės.

„Vidutinis Lietuvos automobilis yra 12¥13 metų. Nepersėsime mes visi į elektromobilius artimiausiu metu – reikia suprasti, kad kol kas įperkama priemonė klimatui palanki priemonė yra elektrinis arba suslėgtų dujų variklis“, – sakė ministras.

Europos Sąjunga užsibrėžė iki 2050 metų pasiekti, kad jos poveikis klimatui būtų neutralus, bei tapti neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomika.