Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. kovo 5 d.

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, įgyvendina bendrus energijos taupymo tikslus, kuriais siekiama stabdyti klimato kaitą. Vienas iš prioritetinių Lietuvos nacionalinių tikslų yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas visoje energijos grandinėje – nuo jos gamybos iki galutinio vartotojo. Energijos taupymo priemones įgyvendinančioms įmonėms padeda ekspertų patarimai, kaip lengviau ir teisingiau skaičiuoti bei deklaruoti sutaupymus, taip pat sukurta pirmoji skaičiuoklė energijos sutaupymams vertinti.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. Lietuvai numatyta iš viso sutaupyti 39,35 TWh energijos, 5,5 TWh iš šio skaičiaus – įgyvendinant energijos sutaupymo susitarimus.

Prievolę prisidėti prie Lietuvos energetinio efektyvumo didinimo tikslų turi elektros ir dujų perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybė tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones valdo ne mažiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų.

Jos jau kelerius metus, pagal energijos sutaupymo susitarimus, sudarytus su Energetikos ministerija, yra įsipareigojusios diegti įvairias energijos taupymo priemones ir racionaliai vartoti energiją.

Prie Energijos sutaupymo susitarimų sistemos kasmet prisijungia vis daugiau įmonių, kurios įsipareigoja iki 2030 m. mažinti savo suvartojamos galutinės energijos kiekį per kiekvienus metus ne mažiau kaip po 1,5 proc. nuo savo metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio. Vykdydamos energijos sutaupymo susitarimus, 2014–2020 m. įmonės sutaupė 1,88 TWh energijos. Tiek šilumos energijos beveik užtektų aprūpinti Kauno ir Klaipėdos miestus visus metus.

Lietuvos energetikos agentūra nuolat teikia metodinę pagalbą energijos sutaupymų susitarimus jau įgyvendinančioms ir naujai prie šios sistemos prisijungiančioms įmonėms. Tuo tikslu surengtas seminaras „Energijos sutaupymo susitarimų įgyvendinimas ir pasiūlymai dėl sutaupymo pagerinimo”.

Renginyje, į kurį pakviesta beveik 40 įmonių, taip pat dalyvavo Energetikos ministerijos atstovai, šios ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupė ir Lietuvos energetikos agentūros komanda, kartu su partneriais įgyvendinanti projektą „ENSMOV Plus“, kurio tikslas – teikti paramą valdžios institucijoms ir įmonėms, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

„Siekiame padėti įmonėms mažinti energijos sutaupymo susitarimų administracinę naštą, skaičiuojant ir deklaruojant įgyvendintus energijos sutaupymus. Svarbu, kad įmonėms netaptų našta smulkių sutaupymų skaičiavimas, o jos galėtų sutelkti dėmesį į reikšmingų sutaupymus teikiančių priemonių įgyvendinimą, kuris ir toliau kasmet padės joms racionaliau vartoti energiją bei didins jų konkurencingumą ateityje“, – sako Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. vadovė Agnė Bagočiutė.

Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras yra sukaupęs nemažą patirtį, vertinant įmonių pateiktas metines ataskaitas, priemonių įgyvendinimą pagrindžiančią informaciją bei sutaupymo skaičiavimus. Įmonės konsultuojamos, kokios dažniausiai yra daromos klaidos ataskaitose ir joms teikiami siūlymai, kaip palengvinti sutaupymų skaičiavimą bei deklaravimą.

Dauguma sutaupymų susitarimų sistemoje dalyvaujančių įmonių šiemet iki kovo 1 d. pateikė ataskaitas apie praėjusiais metais įgyvendintas energijos sutaupymo veiklas. Įmonės sutaupymo susitarimuose numatė 2023 m. ir 2024 m. įgyvendinti įvairias priemones: modernizuoti apšvietimo įrangą ir ją pakeisti LED technologijomis, atnaujinti pastatų inžinerinių sistemų valdymo sistemas, renovuoti pastatus, rekonstruoti šilumos punktus bei katilines, modernizuoti transporto priemonių parką ir t.t.

Lietuvos energetikos agentūros ekspertai išanalizavo įmonių ataskaitas ir pasiūlė sprendimus, kaip pagerinti energijos sutaupymo skaičiavimus, kaip patogiau ir teisingiau pildyti pateikiamas metines ataskaitas ir pateikti priemonių įgyvendinimą pagrindžiančią informaciją bei sutaupymo skaičiavimus.

Agentūros ekspertai pritaikė naujus standartizuotus energijos sutaupymo skaičiavimo įrankius ir sukūrė skaičiuokles populiariausioms taupymo priemonėms įvertinti. Šios skaičiuoklės – pirmasis svarbus žingsnis, mažinant administracinę naštą taupymo susitarimus įgyvendinančioms įmonėms. Iki šiol Lietuvoje nebuvo sukurta skaičiavimo įrankių energijos sutaupymams vertinti.

Susitikimo metu įmonių atstovams pristatytos sukurtos energijos sutaupymo skaičiuoklės, kurios palengvins energijos sutaupymo susitarimų skaičiavimus įmonėms, ir pademonstruota, kaip jas taikyti darbe.

Renginyje dalyvavę įmonių atstovai aktyviai domėjosi pristatytais skaičiavimo įrankiais ir jų pritaikymu energijos sutaupymams skaičiuoti. Diskusijoje renginio dalyviai pripažino, kad neturint tinkamų skaičiavimo įrankių, įgyvendinama daugiau energijos taupymo veiklų ir priemonių, nei galima suskaičiuoti energijos sutaupymus. Įmonėms ypač reikalingi įrankiai sutaupymų skaičiavimui automatizuoti. Renginio dalyviams taip pat pateikta išsami informacija, susijusi su Energijos sutaupymo susitarimų sistema bei projektas „ENSMOV Plus“. Šis projektas – tai Europos LIFE programos projektas, grindžiamas ankstesniu ENSMOV projektu, siekiant teikti paramą valdžios institucijoms ir pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnį, kuriame nurodoma, jog valstybės narės turi įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą arba alternatyvias priemones, kad per įpareigojimų laikotarpį (2021–2030 m.) būtų pasiektas bendras energijos taupymo tikslas.