Straipsnis publikuotas 2022 m. liepos 30 d. ve.lt

Vilniaus savivaldybei prabilus apie tai, kad nenorint sušalti žiemą gali tekti vėl deginti mazutą, kilo pasipiktinimų banga. Savivaldybės teigimu, toks sprendimas gali būti priimtas, siekiant apsaugoti vilniečius nuo rekordus mušančių sąskaitų už centralizuotą šildymą.

Idėjos kritikų nuomone, dėl tokio sprendimo smarkiai padidės oro užterštumas, o vilniečiams vis tiek teks krapštyti pinigines, mokant už papildomus taršos leidimus.

Alternatyva visada yra

Į pasirodžiusią informaciją netruko sureaguoti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

„EK siūlo mažinti dujų vartojimą. Energetikos ministras sako – gerai.

Mums tikrai pavyks sudeginti mažiau dujų, nes deginsim mazutą! Ir Vyriausybei čia viskas tinka? Kur Europos žaliasis kursas?

Kur tikslai – mažinti nuo oro taršos mirštančių žmonių skaičių?

Sako, ,,padengsim laikinai ir už taršą susimokėsime”. Bet kas iš to? Žala ir aplinkai, ir žmogui vis vien bus.

O juk ir nieko pastovesnio už laikinumą nėra.

Priminsiu, mazutas – naftos produkto liekana. Jo naudojimas – atgyvena, nes ši kuro rūšis išmeta itin didelius kiekius kvėpavimo takams tiesiogiai kenkiančių kietųjų dalelių, klimato kaitą skatinančio azoto suboksido ir kitų taršių medžiagų.

Energetinis saugumas ir atsinaujinanti energetika – dvi to paties medalio pusės, kodėl užsimerkiama prieš tai?”, – socialiniame tinkle rašė politikė.

„Vakaro žinioms” ji teigė, kad dabartinė situacija susiklostė dėl miesto valdžios laiku neatliktų „namų darbų”.

„Daugybė daugiabučių nerenovuoti, biokurą galinti naudoti elektrinė nepastatyta ir t.t.

Vertinant situaciją iš aplinkosaugos pozicijų, mazuto deginimas yra žingsnis atgal.

Nustatyta, kad jis, lyginant su dujomis, degdamas išskiria 2,5 karto daugiau azoto oksido, 70 kartų daugiau kietųjų dalelių ir 400 kartų daugiau sieros oksido.

Ši tarša kenkia ne tik klimatui, bet ir žmonių sveikatai, – skaičius vardino partijos vadovė. – Savivaldybė situaciją vertino tik iš ekonominių pozicijų, visiškai nepaisydama kitų veiksnių.”

I.Budraitės nuomone, siekis sutaupyti vilniečiams gali atsieiti gerokai brangiau.

„Nors kalbama apie taupymą, „pamirštama”, kad dėl oro taršos gali pablogėti žmonių sveikata, todėl jiems teks leisti pinigus vaistams, o rimčiau sunegalavus – gydytis namuose ar net gultis į ligonines.

Prieš keletą metų NVO paskaičiavo, kad oro tarša vienam sostinės gyventojui per metus kainuoja apie 1200 eurų.

Tiek mažas, tiek didelis turi išleisti tokią sumą, kad kompensuotų oro taršos sukeliamas problemas.

Tarša didėja tiek dėl šildymo, tiek dėl neekologiško transporto, tiek dėl kitų priežasčių, o savivaldybė tokiais savo sprendimais padėtį tik dar labiau blogina, – problemas vardino I.Budraitė. – Daug logiškiau būtų pradėti nuo taupiau ar efektyviau energiją įgalinančių naudoti sprendimų.

Tiesa, tam reikia laiko, todėl šiandien galima būtų paskaičiuoti, kiek gyventojams kainuotų išaugusių šildymo kaštų kompensavimas.

Tikėtina, kad ta suma nebūtų didesnė už išlaidas, kurias miestas patirs pirkdamas papildomus taršos leidimus.”

Politikės teigimu, sostinės valdžia, užuot ieškojusi alternatyvų, pasirinko lengviausią kelią: „Akivaizdu, savivaldybei trūksta ne tik noro spręsti šią problemą, bet ir kompetencijos.

Pasilikus prie mazuto vėl tapsime priklausomi nuo iškastinio kuro.

Reikia nepamiršti, kad jo atsargos nėra beribės ir kuo mažiau kuro bus išgaunama, tuo brangiau jis kainuos.

Prisiminus, kad ES planuoja dar griežčiau apmokestinti taršą, tampa akivaizdu, jog pasirinktas sprendimas nėra nei paskaičiuotas, nei tvarus.

Trumparegiški yra ir teiginiai, kad vėliau kaina ims mažėti. Žmonės mato augančias maisto ir degalų kainas, tačiau, suvokdami situacijos rimtumą, yra pasirengę mokėti brangiau.

Nepaisant to, pasirenkamas paprasčiausias, bet labai žalingas sprendimas.”

Tartasi nebuvo

Vilnius miesto savivaldybės tarybos bei Aplinkos ir energetikos komiteto narys Žilvinas Šilgalis nurodė, kad planas deginti mazutą nebuvo pristatytas nei tarybai, nei komitetui.

Apie tokius ketinimus sužinojau iš viešosios erdvės po energetikos klausimus Vilniaus mieste kuruojančio vicemero Valdo Benkunsko pasisakymų.

Mano nuomone, tai – apgailėtinas planas, siekiant mažinti šildymo kainą primityviausiu būdu, nepaisant to, kad Vilnius patenka tarp palankaus pokyčio klimatui vardo siekiančių 100-o miestų.

Neabejoju, kad jeigu apie šiuos Vilniaus valdžios planus būtų žinoma, jis ne tik į šimtuką, bet ir į tūkstantuką nebūtų patekęs.

Tai – veidmainiška politika”, – sakė Ž.Šilgalis.

Pasak jo, prioritetas vėl skiriamas ekonominiams dalykams, bet ne aplinkosaugai ar žmonių sveikatai:

Kaip gyventojams paaiškinti, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų draudžiame jiems šildymui naudoti anglis, o patys centralizuotam šildymui naudosime mazutą?

Mano ne kartą teiktas siūlymas yra ne naudoti aplinką nuodijantį kurą, o kompensuoti gyventojams dėl valdžios klaidų padarytą žalą, t.y. permoką, kuri atsirado dėl neūkiškumo, negebėjimo koordinuoti bei dėl akivaizdžiai pavėluotų sprendimų. Kompensacijos skatintų ir valstybinę įmonę „Ignitis” greičiau atlikti darbus, o valdžią griežčiau kontroliuoti procesus.”

Ž.Šilgalis priminė, kad Vilniaus valdžia šilumos tinklus iš privataus nuomininko perėmė dar prieš 5 metus, tačiau, nors terminai seniai pasibaigė, žadėti biokuro katilai taip ir nebuvo įrengti.

Daugiau skaitykite: https://ve.lt/verslas/taupyti-dujas-deginti-mazuta-ar-salti