Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. rugsėjo 30 d.

Lietuva siekia skatinti energetikos inovacijų mokslinius tyrimus, vystyti perspektyviausias energetikos technologijas, kurti palankią aplinką energetikos srities inovacijų diegimui visuose ekonomikos sektoriuose bei skatinti su inovacijų kūrimu ir plėtra susijusias veiklas, į kurias gali įsitraukti įvairių sričių inovatyvių idėjų autoriai.

Lietuvos energetikos agentūra, vykdanti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, sutelkė politikos formuotojų, mokslo ir verslo bendruomenių atstovus, surengusi diskusiją, kurioje aptarta šalies energetikos inovacijų ekosistemos kūrimo pažanga. „Didėjant inovatyvių sprendimų poreikiui, būtina užtikrinti investicijų tęstinumą, nuosekliai kuriant efektyvią energetikos technologinę ir inovacijų ekosistemos pažangą, kurią spartina platus tarpsektorinis bendradarbiavimas. Įvairių sistemų integracija bei skirtingų ūkio sektorių, mokslo ir verslo atstovų įsitraukimas padeda identifikuoti specifinius poreikius bei tikslus ir sutelktai jų siekti“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Renginyje Lietuvos energetikos agentūros atstovai pristatė mūsų šalies inovacijų ekosistemos 2023 m. apžvalgą, kurios tikslas – kaupti ir sisteminti informaciją apie vykdytą inovatyvią veiklą energetikos sektoriuje bei teikti žinias rinkos dalyviams, sprendimų priėmėjams ir visuomenei, siekiant efektyvesnio inovacijų ekosistemos veikimo.

Kaip rodo apžvalga, daugiausiai inovacijų projektų vykdė didelės valstybės įmonės, tuo metu privataus sektoriaus įmonės jų vykdė mažiau. Daugiausiai projektų inovacijų projektų yra elektros energijos sektoriuje. Įmonės inovacijų projektams skiria daugiau nuosavų lėšų, o finansinės paramos lėšos sudaro apie 30 proc. projektų biudžeto.

Renginio dalyviams taip pat pristatyti Lietuvos energetikos inovacijų indekso skaičiavimai, rodantys, kad per pastaruosius kelerius metus šalies energetikos sektoriaus inovatyvumas, ypač infrastruktūros plėtros srityje, didėjo. 2023 m. apskaičiuota indekso vertė yra 516, kai 2022 m. ši vertė buvo 190. Indeksas, palyginant su pastaraisiais metais, išaugo dėl ženkliai pagerėjusių rodiklių, susijusių su infrastruktūra, augant gaminančių vartotojų, elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių skaičiui, daugėjant išmaniųjų elektros apskaitos skaitiklių ir kt.

Energetikos ministerijos atstovas supažindino susitikimo dalyvius su Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairėmis, kuriose numatytos svarbiausios žaliojo vandenilio gamybos kryptys ir tikslai. Pabrėžta, kad rezultatyvūs vandenilio tyrimai ir inovacijos bus itin svarbus komponentas, siekiant modernios ir dekarbonizuotos Lietuvos energetikos sistemos.

Renginio metu vyko bendrakūrystės sesija, kurioje dalyvavo Energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros, Lietuvos mokslo tarybos, rinkos reguliuotojo VERT, verslo asocijuotų struktūrų, energetikos įmonių, mokslo įstaigų bei kitų institucijų atstovai.

Keičiantis idėjomis, buvo suformuluoti inovatyvių energetikos technologijų kriterijai. Šios technologijos bus svarbi Lietuvos energetikos sistemos dalis: naudojant jas, elektros gamybos dalis turėtų sudaryti 5 procentus jau 2030 metais. Taip pat diskutuota apie elektros sistemos lankstumą: šio sektoriaus atstovai ir inovatoriai pasidalino mintimis, kokios technologijos yra perspektyviausios jau dabar ir kokių priemonių reikės imtis po 2030-ųjų, siekiant plėtoti energetikos sektorių integraciją.

Išsakytos idėjos bus toliau plėtojamos energetikos inovacijų teisėkūros sistemoje, siekiant paprastesnio ir platesnio inovacijų diegimo itin dinamiškame energetikos sektoriuje. Lietuvos energetikos sistemos transformacijos kryptyse numatomas tikslas – šalis siekia tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir 100 proc. suvartojamos elektros energijos pasigaminti, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.