Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Sumažėjusios šilumos kainos įtaka išlaidoms šildymui
AB „Panevėžio energija” 2021 m. sausio 15 d. pranešimas
Lyginat su praėjusiais metais, 2020 metų gruodis buvo dviem laipsniais šaltesnis, todėl ir šilumos Panevėžio gyventojų būstams šildyti suvartota 17 proc. daugiau. Gyventojų išlaidos patalpų šildymui, nežiūrint į didesnį sunaudotos šilumos kiekį, liko panašios, kaip 2019 metų gruodžio mėnesį, nes atpigo šiluma – per metus AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina sumažėjo 13,5 proc. 2020 metų gruodį 50 kv. metrų ploto buto šildymas gyventojams vidutiniškai kainuos 35 eurus (70 ct/vienam kv. m), prieš metus buvo mokėta 34,50 euro.
Išlaidų dydį lėmė šilumos suvartojimas
Nors visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams galioja ta pati šilumos kaina ir vidutinė lauko oro temperatūra toje pačioje vietovėje yra labai panaši, atskirų pastatų mokėjimai už šilumą neretai ženkliai skiriasi. To priežastis – skirtingas šilumos sunaudojimas dėl skirtingos namo konstrukcijos ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, nuo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo kokybės. Pastatų būklė lemia, kaip efektyviai šiluma juose vartojama. Akivaizdu, jog namai, kuriuose didžioji dalis šilumos prarandama per nesandarias sienas, langus, stogus, laiptinių duris, suvartos daugiau šilumos. Dėl prastai prižiūrimos namo šildymo ir karšto vandens sistemos, šilumos praradimus galima skaičiuoti rūsiuose, palėpėse, kitose bendro naudojimo patalpose. Dėl išaugusių sąskaitų kalti gali būti vėjo perpučiamos blokinių namų montažinės siūlės, kalti gali būti ir kaimynai, savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiantys papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus“ ar vonios grindų šildymą ar kitaip išbalansuojantys šildymo ir karšto vandens tiekimą. Prastai izoliuotų vamzdžių karšti paviršiai išspinduliuoja šilumą, kuri šildys negyvenamą rūsį ir didins bendrą pastato sueikvojamos šilumos kiekį.
Skirtingi namai – skirtingi mokėjimai
Galima išskirti daugiabučių namų tipus ir pamatyti šilumos sunaudojimo skirtumus, kurie nulemia išlaidų už suvartotą šilumą dydį. 2020 metų gruodį daugiabučiuose namuose, kurie buvo pastatyti iki 1993 metų Panevėžyje ir šiuo metu nėra renovuoti, šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, be automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 845 kWh (16,9 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Tokių namų vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 77 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 38,50 euro. Naujuose ar po 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose ir rekonstruotuose namuose, praėjusių metų gruodį 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 570 kWh (11,4 kWh/vienam kv. m) šilumos. Vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 52 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 26 eurus. Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą. Priemonių kompleksas – tai pastatoapšiltinimas, langų, laiptinių durų pakeitimas, šilumos punkto modernizavimas, balansinių ventilių ant stovų įrengimas ir (ar), šildymo sistemos pertvarkymas butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą bei (arba) termostatinius ventilius. Visa tai leidžia sutaupyti apie 40 proc. suvartojamos šilumos. Pirmu etapu modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą – automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius. Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį. Automatizuotas šilumos punktas suteikia galimybę pavasarį ir rudenį trumpam, kol lauke šilta, išjungti namo šildymą, o orui atvėsus, vėl jį sklandžiai įjungti, tokiu būdu visą šildymo laikotarpį išlaikyti komfortinę patalpų temperatūrą. Šiandien automatizuoto šilumos punkto privalumai ar viso namo modernizavimas akivaizdžiai parodo, kad tokie atsinaujinantys namai mažiau suvartoja šilumos ir tokių namų gyventojai sąskaitas už suvartotą šilumą gauna mažesnes.
Informacija gyventojams
Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti AB „Panevėžio energija“ interneto svetainės skiltyje „Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose“.
AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje www.pe.lt, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.