Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Sulaukus daugiau nei 300 pasiūlymų dekarbonizacijos planui jų teikimo terminas pratęsiamas iki balandžio 22 d.
2022 m. balandžio 4 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Aplinkos ministerija jau gavo 335 pasiūlymus „Misija 0“ dekarbonizacijos planui, bet laukia dar daugiau inovatyvių idėjų, todėl jų teikimo terminą pratęsia iki balandžio 22 d. Idėjomis galima dalintis užpildant šią formą.
„Džiaugiamės socialinių partnerių ir institucijų aktyvumu teikiant pasiūlymus ir dalyvaujant dekarbonizacijos darbo grupių diskusijose. Kadangi vis dar gauname prašymus pateikti pasiūlymus, terminą nutarėme pratęsti. Tikimės, kad inovatyvių idėjų gausa užtikrins klimato tikslų įgyvendinimą ir Lietuvos dekarbonizacijos sėkmę“, – komentavo aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Dekarbonizacijos darbo grupės siekia sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančių priemonių sąrašus, kurie bus įtraukti į atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų planą.
Tai svarbus įrankis siekiant tarptautinių klimato kaitos tikslų, numatytų 2015 m. Paryžiaus susitarime bei ES klimato kaitos ir energetikos politikos klimato kaitos švelninimo (ŠESD mažinimo) tikslų ir uždavinių iki 2030 m.
Kartu rengiamas ir žiedinės ekonomikos veiksmų planas. Abu šie planai padės Lietuvai įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. dekarbonizacijos darbo grupių nariai bei verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, suinteresuota visuomenės dalis teikia pasiūlymus galimoms priemonėms, kaip Lietuva eis klimato neutralumo link. Visos priemonės aptariamos darbo grupių susitikimų, kurie viešai transliuojami Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje, metu.
Su jau pateiktais pasiūlymais galite susipažinti čia. Jeigu turite klausimų, kreipkitės el. paštu misijanulis@am.lt.
Kitos naujienos

LŠTA šilumininkų–praktikų susitikimas Klaipėdoje subūrė šalies šilumos tiekėjus aptarti naujausių technologinių sprendimų ir aplankyti modernizuotus AB „Klaipėdos energija“ objektus. Renginio metu pristatyti pažangūs projektai – nuo akumuliacinių talpų ir ORC jėgainių iki žematemperatūrių tinklų – rodo kryptingą sektoriaus žingsnį link tvaresnės ir efektyvesnės energetikos. Dalijimasis patirtimi tarp įmonių stiprina visos šalies CŠT transformaciją.
Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Daugelis Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų valdydami verslą vis dar remiasi buhalterinės apskaitos sistemomis, nors verslo valdymo sistemos suteikia nepalyginamai didesnę vertę ir naudą valdant kaštus ir turtą, didinant darbo našumą, veiklos kokybę, mažinant kokybės nuostolius.
Šildymo sezono metu miestų oras tampa labiau užterštas – didėja kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Didesnis oro užterštumas stebimas individualių namų rajonuose, kur šildymui dažnai naudojami kietojo kuro katilai.