Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Statybos sektoriaus ateitis keičiasi jau dabar – bus įgyvendinamas jo skaitmeninimo reformos projektas
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2021/02/210219_AM_1.jpg)
LR aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 19 d. pranešimas.
Penktadienį Aplinkos ministerija su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis institucijomis aptarė naują, itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai projektą – jo skaitmeninimo reformą.
Šią reformą planuojama užbaigti iki 2026 m. Skaitmeninimas turės esminį poveikį visiems statybos ir su ja susijusiems sektoriams. Jie turės aktyviai įsitraukti įgyvendinant numatytas priemones, todėl jau dabar labai svarbu socialinius partnerius supažindinti su būsimomis permainomis, išgirsti jų nuomonę.
Numatoma pertvarkyti investicijų į pastatų, infrastruktūros statybą ir įrengimą planavimo pagrindus taikant skaitmenines informacijos kūrimo ir teikimo praktikas. Tai leis investuotojams priimti kokybiškesnius ir greitesnius sprendimus. Bus sukurtas atviras erdvinis pagrindas rinkti ir teikti informaciją apie pastatus ir infrastruktūrą, skaitmeninės analitinės priemonės jų centralizuotam valdymui, priežiūrai ir renovacijai.
Dar vienas sprendinys – sukurti centralizuotą 3D aplinką išmaniems miestams skirtiems BIM metodams taikyti. Numatyta atnaujinti valstybės informacines sistemas, registrus, kadastrus, sukurti technologines priemones erdvinio pagrindo ir savivaldybių turto valdymo sistemoms susieti ir sinchronizuoti.
„Šis modelis užtikrins, kad, remdamiesi atvirais duomenimis, galėsime efektyviai valdyti valstybės turtą. Tai yra pagrindas kurti inovatyvius sprendimus išmaniesiems miestams, kurie leis mums patogiai gyventi“, – sako viceministras Darius Kvedaravičius.
Įgyvendinus reformą, bus galima efektyviau atlikti verslo ir viešojo sektorių investicijų, jų turto valdymo ir priežiūros vertinimą, toliau plėtoti išmaniojo miesto sprendimus. Turėsime vieningus urbanizuotų teritorijų erdvinius duomenis teritorijų planavimui, statinių projektavimui, statybos, statinio naudojimo procesams. Labai svarbu, kad tai leis į šiuos procesus įtraukti gyventojus.
Statybos sektoriaus skaitmeninimo reforma yra vieningo Lietuvos RRF (ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) plano, kuris bus teikiamas Europos Komisijai, dalis. Aplinkos ministerija, kuri jau įgyvendina Lietuvos statybos sektoriaus skaitmeninimo iniciatyvas, parengė pirminį reformai skirto minėtojo projekto aprašymą. Šis projektas sudarys galimybes šalyje pradėti daug platesnio masto statybos sektoriaus skaitmeninimą.
Kitos naujienos
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.
Lietuva, Latvija ir Estija šį savaitgalį atsijungs nuo posovietinio energetikos žiedo ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais.
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2025/02/250204_EM.png)
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės–Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip 3 mln. Eur – CCS Baltijos šalių konsorciumo projektui.