AB „Panevėžio energija” pranešimas 2026 m. kovo 30 d.

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad šildymo sezonas dažniausiai baigiamas balandžio antroje pusėje. Praėjusiais metais, staiga atšilus, AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamose savivaldybėse šildymo sezono pabaiga buvo paskelbta balandžio viduryje. Tačiau orams vėl atvėsus, šildymą teko atnaujinti ir pratęsti iki gegužės mėnesio pabaigos. 

Nors šiuo metu dienos šiltėja ir vis dažniau svarstoma apie šildymo išjungimą, balandžio orai dar gali būti permainingi, todėl skubėti priimti sprendimus nereikėtų.

Kada išjungti šildymą daugiabučiuose?

Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, skelbia savivaldybė. Tačiau teisės aktai numato, kad daugiabučių gyventojai gali patys nuspręsti, kada baigti šildymą savo name.

Sprendimas priimamas daugumos butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui, sutikimu (50 proc. + 1 balsas). Svarbu laikytis higienos normų – šildymas gali būti išjungtas tik tuo atveju, jei patalpų temperatūra nenukrenta žemiau 18 °C.

Gyventojams nusprendus šildymą išjungti anksčiau, namo šildymo sistemų prižiūrėtojas sustabdo šildymą ir apie tai informuoja šilumos tiekėją – AB „Panevėžio energija“. 

Jei gyventojai šia galimybe nepasinaudoja, šildymo sezonas baigiamas pagal savivaldybės nustatytą grafiką. Nutraukus šildymą, šiluma toliau tiekiama karšto vandens naudojimui. 

2024 m. šildymo sezonas AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamose savivaldybėse baigtas balandžio 26–30 d., o 2023 m. – balandžio 12–20 d.

Automatizuoti šilumos punktai ypač pasiteisina pavasarį

Naujų ar renovuotų daugiabučių gyventojai gali ramiai laukti šildymo sezono pabaigos, nes tokiuose namuose įrengti automatizuoti šilumos punktai. Jie neleidžia patalpoms perkaisti ir padeda taupyti šilumą – elektroniniai reguliatoriai automatiškai pritaiko šildymo intensyvumą pagal lauko oro temperatūrą. 

Pavasarį, kai naktimis dar būna šalta, o dienomis oras sušyla, tokie sprendimai leidžia išlaikyti komfortišką temperatūrą ir sumažinti šilumos suvartojimą.

Tuo tarpu senesniuose namuose, kur šildymo sistema nėra automatizuota, šilumos srautas reguliuojamas rankiniu būdu. Dėl nuolat kintančios lauko temperatūros nustatymus reikėtų koreguoti kelis kartus per dieną, tačiau dažniausiai parenkamas vidutinis režimas. Dėl to šiltesnėmis dienomis patalpos perkaista, gyventojai jaučia diskomfortą ir vėdina jas atidarydami langus.

Šią problemą gali padėti spręsti ne tik šildymo sistemų prižiūrėtojai, bet ir patys gyventojai. Priimdami sprendimą renovuoti daugiabutį ar modernizuoti šilumos punktą, jie užtikrintų efektyvesnį šildymo reguliavimą ir mažesnes išlaidas.