Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2023 m. lapkričio 10 d.

Spalio mėnesį nacionalinė elektros generacija patenkino net 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, o daugiau nei trečdalį reikalingos energijos pagamino vėjo jėgainės, kurios šiemet jau antrą mėnesį iš eilės buvo svarbiausias elektros energijos tiekimo šaltinis, tiekęs daugiau elektros nei jos importuota. Šį spalį vėjo elektrinės pagamino net 369 GWh elektros energijos – tai didžiausias kiekis Lietuvos istorijoje. Iki šiol daugiausia energijos vėjo jėgainės sugeneravo šių metų kovą – 242 GWh. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. spalio mėnesio energetikos duomenų apžvalga.

 Vertinant elektros sektoriaus spalio duomenis, matyti, kad saulės elektrinės, trumpėjant dienoms, patenkino tik 4,1 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, bet jos pagamino daugiau elektros energijos nei importuota per Lietuvos–Latvijos jungtį.

Šiemet per spalį saulės elektrinės pagamino du kartus daugiau elektros energijos nei tuo pačiu metu pernai: 2023 metais – 41 GWh, 2022 metais – 20 GWh.

Nacionalinis spalio mėnesio elektros energijos vartojimas panašus į daugiametį vartojimo vidurkį, buvusį prieš 2022 m., ir jau atitinka šaltojo sezono vartojimo apimtis. Tai iš dalies lemia gaminančių vartotojų mažesnė gamyba, šaltesni orai.

Per mėnesį Lietuvoje suvartota 1017 GWh elektros energijos.

Vidutinė spalio mėnesio didmeninė elektros kaina – 87,37 Eur/MWh – yra mažiausia nuo šių metų liepos mėnesio (83,84 Eur/MWh). Spalio mėnesio vidutinė kaina yra 25,5 proc. mažesnė nei rugsėjo mėnesio vidutinė kaina (117,28 Eur/MWh). Taip pat spalio vidutinė kaina išliko mažesnė nei buvo 2022 m. ir 2021 m. tuo pačiu metu. Tai jau antras mėnuo iš eilės ir trečias šiais metais, kai mėnesio vidutinės didmeninės elektros kainos yra mažesnės nei 2021 metais. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šaltojo sezono metu didmeninė elektros kaina gali būti apie 110–130 Eur/MWh.

Lietuvoje didmeninės elektros kainos, lyginant rugsėjo ir spalio mėnesius, mažėjo ženkliau nei Estijoje ir Latvijoje. Visame Baltijos jūros regione kainos labiausiai mažėjo Švedijos SE 4 zonoje, o augo tik Suomijoje. Didžiausiomis elektros kainomis spalio mėnesį išsiskyrė Lenkija.

Per mėnesį nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo 14,2 proc. – nuo 0,239 Eur/kWh iki 0,205 Eur/kWh. Planų su 24 mėn. fiksuota kaina (viena laiko zona) vidutinė 1 kWh kaina per spalio mėnesį sumažėjo 2 proc. – nuo 0,247 Eur/kWh iki 0,242 Eur/kWh. Tačiau siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų vidutinė mėnesio 1 kWh kaina per spalio mėnesį padidėjo 0,8 proc. – nuo 0,238 Eur/kWh iki 0,240 Eur/kWh.

Gamtinių dujų kaina TTF prekybos taške Nyderlanduose spalio mėnesį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, kilo – iki vidutinės 43,1 Eur/MWh kainos. Rugsėjį dujos kainavo 35,7 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šaltojo sezono metu TTF dujų kainos gali pakilti iki 50–55 Eur/MWh. Tai optimistiškesnis variantas nei buvo prognozuojama karo Izraelyje pradžioje, kai šaltojo sezono TTF gamtinių dujų kainos buvo prognozuojamos beveik 60 Eur/MWh lygyje.

Spalio mėnesį Klaipėdos SGD terminalas veikė beveik 85 proc. pajėgumu, Baltijos šalių rinkai patiekta 3,2 TWh gamtinių dujų. Lietuvoje spalį suvartota 64,8 proc. daugiau gamtinių dujų nei rugsėjį.

Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje šiuo metu užpildyta kiek daugiau nei 96 procentus. Europos bendras saugyklų užpildymo lygis siekia 99,6 procento. Naujausiais duomenimis, įsibėgėjus šildymo sezonui ir pradėjus dujų išėmimui iš saugyklų, lapkričio 7 d. pirmą kartą sumažėjo Europos Sąjungos saugyklose saugomo gamtinių dujų kiekio bendrasis rodiklis.

Biokuro kaina Lietuvoje nuo 2023 m. kovo mėnesio svyruoja 19–22 Eur/MWh intervale. Šių metų ketvirtajam ketvirčiui susitarta dėl 62 proc. reikalingo biokuro kiekio – tai atitinka istorines tendencijas.

Spalio mėnesį biokuras Lietuvoje pabrango 0,81 Eur/MWh: nuo 20,28 Eur/MWh spalio pradžioje iki Eur/MWh 21,09 spalio mėnesio pabaigoje. Bet lapkričio pradžioje kaina nukrito iki 20,71 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną biokuro ateities sandorių kainos formuojasi 25,86–26,45 Eur/MWh intervale, tai 33 proc. pigiau nei pernai.

Išlieka panašios kainų tendencijos kaip ankstesnio šildymo sezono pabaigoje: Lietuvos didžiųjų miestų šildymo kainų vidurkis mažiausias – 7 ct/kWh (buvo 6,5 ct/kWh), Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh (buvo 8,5 ct/kWh).

Spalio mėnesį Brent naftos kainos susidūrė su šokiu tokiu nestabilumu: mėnesio pradžioje pigusi nafta pabrango prasidėjus karui Izraelyje, tačiau mėnesio antrojoje pusėje kainos pradėjo mažėti. Spalio mėnesio Brent naftos kainos vidurkis yra 88,7 USD/bbl – tai 5,3 proc. mažesnė kaina nei pernai tuo pačiu metu (93,7 USD/bbl).

Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos laikysis 80–90 USD/bbl lygyje ir net žiemos pabaigoje prognozuojamas nedidelis naftos kainų sumažėjimas.

Per spalio mėnesį vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,06 Eur/l, dyzelino – 0,05 Eur/l. Per šį laikotarpį didmeninė benzino kaina sumažėjo 0,07 Eur/l, dyzelino – sumažėjo  0,10 Eur/l.

Degalų kainos Lietuvoje ir spalio mėnesį išliko mažiausios Baltijos šalyse bei mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Bet dyzelinas jau antrą rudenį iš eilės yra brangesnis nei benzinas.

Elektromobilių rinkoje spalis buvo rekordų mėnuo: Lietuvoje elektromobilių skaičius viršijo 10 000. Per spalio mėnesį Lietuvoje įregistruotas rekordinis skaičius elektromobilių per visą jų registravimo laikotarpį – 557 elektromobiliai, iš kurių 240 naujų ir 317 naudotų. Tai 106,3 proc. daugiau nei per 2022 m. spalio mėn. ir 17,3 proc. daugiau, palyginti su šių metų birželio mėnesiu, kai buvo įregistruota iki šiol didžiausias elektromobilių skaičius – 475.

Per 2023 m. dešimt mėnesių lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo net 46,8 proc. – padaugėjo 3 437 elektromobiliais.

Daugiau informacijos paskelbta   Spalio mėnesio duomenų apžvalgoje