LR Konstitucinio teismo pranešimas, 2023 m. lapkričio 6 d.

Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d., antradienį, 15 val. skelbs nutarimą byloje pagal sujungtus pareiškėjų Seimo narių grupės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymus ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija).

Pareiškėjos Seimo narių grupės prašyme nurodoma, kad Seimas 2022 m. birželio 23 d. papildė Įstatymo 13 straipsnį pareiškėjos ginčijama 10 dalimi, pagal kurią, be kita ko, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja elektros tinklų operatorius, kurie nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų.

Pareiškėja nurodo, kad iki ginčijamo teisinio reguliavimo nustatymo saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia nebuvo ribojama, o ginčijamo teisinio reguliavimo priėmimo metu ši galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą 2 GW dydį. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba netrukus po ginčijamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo pranešė Energetikos ministerijai apie 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės galios ribos viršijimą, o tai lėmė Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatytą išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų išdavimo ir ketinimo protokolų pasirašymo sustabdymą.

Pareiškėjos teigimu, asmenys, planuojantys įrengti saulės šviesos energijos elektrines, iki ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo negalėjo numatyti, kad bus apribota jau pasiekta saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, ir asmenims, kurie jau atliko tam tikrus Įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus siekdami įrengti saulės šviesos energijos elektrines (kaip antai gavusiems išankstines prijungimo sąlygas, sudariusiems ketinimų protokolus, pateikusiems prievolių įvykdymo užtikrinimą), t. y., pareiškėjos nuomone, įgijusiems teisėtus lūkesčius, kad, įvykdę likusias įstatymuose nustatytas sąlygas, jie galės įrengti saulės šviesos energijos elektrines ir prijungti jas prie elektros tinklų, nebebus išduodamos prijungimo sąlygos. Pareiškėja pažymi, kad jau pačiuose pirminiuose saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo etapuose elektros tinklų operatoriai įsipareigoja prijungti elektrines, kurias planuoja pastatyti tiek išankstines sąlygas gavę, tiek ketinimų protokolus pasirašę asmenys.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatos taikomos tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsirado iki jų įsigaliojimo, taip pažeidžiant lex retro non agit, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kurie yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.

Pareiškėja pažymi, kad tiek planuojantys įrengti saulės šviesos energijos elektrines asmenys, tiek elektros tinklų operatoriai, pasirašę ketinimų protokolus, faktiškai turi vieni kitiems sutartinių įsipareigojimų. Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatos, pasak pareiškėjos, iš esmės paneigia tokius įsipareigojimus, įtvirtindamos draudimus elektros tinklų operatoriams juos vykdyti (sudaryti ketinimo protokolus ar išduoti prijungimo sąlygas).

Taigi, pareiškėjos manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybė įsiterpia į galiojančių sutarčių pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, o teisėtus lūkesčius įgiję asmenys gali prarasti investicijas į saulės šviesos energijos elektrinių statybas (investicijas žemės sklypų įsigijimui ar nuomai, projektų rengimui, aplinkos poveikio vertinimui ir kt.). Pasak pareiškėjos, taip pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, paneigiamas sutarčių laisvės principas.

Su šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu susijęs ir kito pareiškėjo – LVAT – kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas kreipėsi sustabdęs norminę administracinę bylą pagal Seimo nario pareiškimą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimo ir šiuo nutarimu patvirtinto aprašo teisėtumo.

Pareiškėjo teigimu, ginčijama Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata įstatymų leidėjas iš esmės pablogino saulės šviesos energijos elektrinių plėtros sąlygas – įtvirtino saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo, ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą 2 GW dydį, tuo reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti ginčijamą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai, t. y. įtvirtinti ūkio subjektams naujus reikalavimus, kuriuos jie privalo atitikti, kad galėtų gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengdami saulės šviesos energijos elektrines, ir iš esmės keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, taip pažeidžiant asmenų teisėtus lūkesčius, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, nesilaikant atsakingo valdymo principo.

Prašymų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/22_2022.htm; https://lrkt.lt/~prasymai/10_2023.htm.