Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Siūloma peržiūrėti iš kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų ribines vertes
LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2025 m. vasario 5 d.
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 pataisas, patikslinančias kurą deginančių įrenginių (katilų), kurių vardinė šiluminė galia yra 120 kW ar didesnė, bet mažesnė kaip 1 MW, išmetamų teršalų ribines vertes. Šie katilai dažniausiai naudojami energetikos ir pramonės įmonėse šilumai gaminti.
Šiuo metu galiojančios eksploatuojantiems ir pradedamiems naujai eksploatuoti katilams taikomos ribinės vertės yra reikšmingai mažesnės už nustatytas pagal ES ekologinio projektavimo reikalavimus, taikomus įrenginį pateikiant į rinką ir pradedant naudoti. Šis ribinių verčių skirtumas sudaro situaciją, kad pradedamam veikti katilui taikomos daug griežtesnės ribinės vertės nei vėliau jį eksploatuojant. Pavyzdžiui, tiekiamam į rinką ir pradedamam naudoti kietojo kuro katilui taikoma kietųjų dalelių ribinė vertė yra apie 10 kartų mažesnė už dabar galiojančią tokiam katilui taikomą kietųjų dalelių ribinę vertę.
Projekte numatoma sumažinti kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksido ribines vertes ir nustatyti ribinę vertę išmetamam anglies monoksido kiekiui, kad šios vertės atitiktų reikalavimus, numatytus kietąjį kurą deginantiems įrenginiams ES ekologinio projektavimo reglamentuose.
Atsižvelgiant į ES ekologinio projektavimo reglamentų reikalavimus ir kitų šalių praktiką, taip pat siūloma sumažinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų ribines vertes skystąjį kurą deginantiems įrenginiams ir azoto oksido ribinę vertę dujinį kurą deginantiems įrenginiams.
Prisitaikymui prie naujų ribinių verčių siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį – katilams, kurie pradėti eksploatuoti iki 2025 m. lapkričio 1 d., naujos ribinės vertės būtų taikomos nuo 2029 m. sausio 1 d. Katilai, kurie bus pradėti eksploatuoti 2025 m. lapkričio 1 d. ar vėliau, turės atitikti griežtesnes ribines vertes iš karto pradėjus juos eksploatuoti.
Taip pat projekte siūloma nustatyti reikalavimus laikinai eksploatuojamiems kilnojamiesiems nuo 120 kW iki 50 MW vardinės šiluminės galios kurą deginantiems įrenginiams.
Projekte taip pat panaikinamos ribinės vertės kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė šiluminė galia yra nuo 1 MW iki 50 MW. Nebelieka kietųjų dalelių ribinės vertės deginant dujinį kurą. Taip pat panaikinama sieros dioksido ribinė vertė deginant gamtines dujas ar medieną, nes šių teršalų išmetamas kiekis laikomas nereikšmingu. Be to, atsisakoma sieros dioksido ir kietųjų dalelių ribinės vertės deginant nustatytos sudėties ir kokybės reikalavimus atitinkantį gazolį.
Kuro deginimas energijos gamyboje yra reikšmingas oro taršos šaltinis. Iš šio sektoriaus į aplinkos orą išmetama apie 55 proc. kietųjų dalelių, 30 proc. azoto oksidų, 20 proc. nemetaninių lakiųjų organinių junginių. Šie teršalai kenkia žmonių sveikatai, skatina žemutinio sluoksnio ozono ir rūgščiųjų kritulių susidarymą, kurie neigiamai veikia ekosistemas, žemės ūkio augalus ir vandens telkinius.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki vasario 20 d.
Kitos naujienos
Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje ketvirtadienį pakilo beveik 3 proc., pasiekdamas aukščiausią nuo 2023-ųjų vasario lygį.
Sausio 30 dieną Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovai ir specialistai, atsakingi už technologinę pažangą savo įmonėse, rinkosi Prienuose, kur buvo organizuoti ES LIFE programos lėšomis finanasuojamo projekto SupportDHC mokymai, skirti pasikeisti informacija apie naujausius šilumos tiekimo įmonių projektus ir perspektyvinius planus.
Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,02 ct/kWh ir yra 0,9 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,95 ct/kWh. Kainų didėjimą lėmė kuro, naudojamo šilumos gamybai, brangimas. Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos skiriasi 2,4 karto. Biokuro kaina sausio viduryje buvo didžiausia šį šildymo sezoną, bet nuo to laiko mažėjo dvi savaites iš eilės.