AB „Panevėžio energija” 2020-08-07 d. pranešimas

Jei atsitiktų taip, kad dėl koronaviruso pandemijos Jūsų butas ilgam taptų ir biuru, ir namais, dabar pats tinkamiausias laikas įgyvendinti paprastas, didelių investicijų nereikalaujančias šilumos taupymo priemones, kurios leistų bute pasijusti ne tik konfortiškiau, bet ir padėtų sumažinti energijos sąnaudas.

Vienas paprasčiausių būdų mažinti šilumos nuostolius per langus – jų sandarumas. Todėl, nors langai ir naujoviški, juos būtina sureguliuoti, atnaujinti tarpines. Taip pat būtina pasirūpinti ir plyšių užsandarinimu tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos. Tam naudokite silikonines ar kitas izoliacines medžiagas. Įskilusių langų stiklus pakeiskite naujais, o išorinių žaliuzių įrengimas dar labiau sumažins šalto oro skverbimąsi į butą. Jei namo rūsiuose ar sandėliukuose langai nereikalingi kaip šviesos šaltinis, žiemai juos galima uždengti šilumą atspindinčios termoizoliacinės medžiagos lakštais.

Praviros lauko durys, laiptinėse demontuoti bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisai (radiatoriai) žemina laiptinės oro temperatūrą, todėl išauga šilumos nuostoliai iš butų per plonas ar nesandarias duris. Dėl to svarbu duris užsandarinti kaip ir langus, o esant galimybei, duris pakeisti ne tik saugumo, bet ir šilumos taupymo sumetimais – jas įsigyti solidžias ir apšiltintas.

Balkonų ir lodžijų įstiklinimas bei medinių grindų įrengimas juose, po grindimis paklojant izoliacinės medžiagos sluoksnį,  sudaro buferinį oro tarpą, kas taip pat sumažintų šalto oro skverbimąsi į butą.

Žiemą šiluma intensyviausiai sklinda nuo karšto radiatoriaus per sieną link lauko, todėl svarbu tarp radiatoriaus ir sienos įrengti ekraną, panaudojant veidrodinę foliją ar plono šiluminės izoliacijos sluoksnio plokštę.

Vasarą remontuojant butus, atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais, tačiau atliekant šiuos darbus reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta radiatorių galia ir temperatūromis. Patartina, kad tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios būtų 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui būtų tiekiama efektyviausiai.

Įgyvendinus šias priemones, daugiau praleidžiant laiko namuose, dirbant sėdimą darbą, jausitės komfortiškiau prie aukštesnės oro temperatūros, nekeliant jos visame bute. Teigiama, kad kiekvienas oro temperatūros laipsnis virš +20⁰C energijos sąnaudas padidina beveik 10 proc. Taigi, taupysite šilumą, o šiltesnė apranga, vilnonės kojinės ar mažas elektrinis kilimėlis ant kėdės ar po kojomis leis pasijusti dar geriau darbo aplinkoje. Šilumos pojūtį padės susikurti ir uždarytos darbo patalpos durys bei kūrybiškai išnaudotos žaliuzės ir užuolaidos – jomis uždengdami ar atidengdami langą ar radiatorių, galėsite be jokių papildomų priemonių reguliuoti patalpos temperatūrą, pritaikydami ją savo poreikiams.

Virtuvė yra pagrindinė namų vieta, kur eikvojama energija, tačiau dirbant namuose, ypač, jei virtuvės erdvę galite panaudoti kaip biurą, bent dalį energijos galima panaudoti šildymui, pvz.; jei naudojote orkaitę, po to palikite jos dureles atviras, kad likutinė šiluma pašildytų patalpą.

Dar vasarą verta apsvarstyti ir sieninio mini rekuperatoriaus įrengimą. Visą laiką būnant namuose, aktualesniu tampa vėdinimo klausimas, todėl žinotina, kad moderniausi mini rekuperatoriai grąžina net 90 procentų pašalinamo oro šilumos, o jų elektros sąnaudų kaina neviršija vieno euro per mėn.