Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Šilumos punktų ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bus skirta finansinė parama

Š.m. kovo 14 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos modernizuoti gyvenamojo pastato šilumos punktą ir (ar) pertvarkyti ar modernizuoti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą, nepriklausomai nuo viso namo renovacijos, taip užsitikrinant valstybės paramą, kompensuojant 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos.
Gyventojai turės galimybę susitvarkyti savo daugiabučių namų išderintas šildymo sistemas jas subalansuojant, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius. Anot Seimo Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininko Virgilijus Poderio, patvirtintos įstatymo pataisos uždegė žalią šviesą inžinerinei arba mažajai daugiabučių namų renovacijai.
Iki šiol įstatyme buvo leidžiama skirti paramą minėtoms priemonėms, jei būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė bei skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Tuo tarpu praktika rodo, kad įgyvendinus „mažąją renovaciją“ vidutiniškai sutaupoma apie 25 proc. šilumos energijos, todėl paramą gaudavo tik daugiabučiai, kurie papildomai įgyvendindavo ir kitus projektus: apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo langus, duris ir pan. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios išimtis.
Šilumininkai ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę ir Seimo narius, kad būtų kuo greičiau sukurta daugiabučių gyventojams paskata modernizuoti savo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, tokiu būdu užtikrinant tolygų šildymą butuose, šilumos reguliavimą ir efektyvesnį šilumos vartojimą. Skaičiuojama, kad sutvarkius inžinerines sistemas vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėtų apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną – apie 90 Eur. Gyventojų investuotos lėšos, pasinaudojus parama, atsipirktų per 3-5 metus.
Priimtą įstatymo pataisą galima rasti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a1536250f79e11e895b0d54d3db20123
Susijusi medžiaga
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.