Kuras, kurį šilumos gamintojai perka iš tų pačių rinkoje siūlančių tiekėjų, kainuoja maždaug vienodai, bet šilumos kainos skirtinguose miestuose skiriasi net iki 40 procentų. Kodėl? Šilumos supirkimo aukcionus organizuojanti energijos išteklių birža „Baltpool“ išplatino apžvalgą, kurioje skelbiama apie rekordiškai smukusias iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) supirktos šilumos kainas ir priežastis, lemiančias šilumos kainų skirtumus.

Didžiausi šilumos gamintojai yra NŠG

Lietuvos šilumos gamybos sektoriuje susiformavo tokia situacija, kad šildymo sezono metu trijuose didžiausiuose šalies miestuose daugiausia centralizuotai tiekiamos šilumos pagamina ne municipalinės energetikos įmonės, o NŠG. Sausio mėnesį Vilniuje jie miestui patieks apie 73%, Kaune – 80%, o Klaipėdoje – 68% šilumos.

Vertinant visos šalies tendencijas, per metus iš NŠG superkamos šilumos kaina sumažėjo 21%. Tačiau šalies didmiesčiuose šis pokytis skirtingas. Pagal įvykusius 2021 m. sausio mėnesio šilumos tiekimo aukcionus Vilniaus miestas kitą mėnesį iš NŠG šilumą pirks už vidutinę 2,32 ct/kWh kainą (17% mažiau nei 2020 sausį), Kaunas – už 1,51 ct/kWh (47% mažiau nei 2020 sausį), o Klaipėda – už 2,64 ct/kWh (4% mažiau nei 2020 sausį).

Lemiamas faktorius – konkurencija

Kaip esminę superkamos kainos mažėjimo priežastį ekspertai nurodo išaugusią NŠG konkurenciją. Ten kur ji yra aštri visus metus – kainos krenta ypač ženkliai, o didžiausią įtaką šiame procese turi didžiausi gamintojai. Pavyzdžiui, Kaune konkuruoja 10 NŠG ir jie savo katilų pajėgumais gali pasiūlyti didesnį nei miestui būtinas šilumos kiekį. Kaune šiemet pradėjusi veikti kogeneracinė jėgainė, deginanti komunalines atliekas, sausio mėnesio aukcione pasiūlė parduoti šilumą miestui už 1,40 ct/kWh. O Klaipėdoje analogiška kogeneracinė bendrovė šilumą uostamiesčiui sausį tieks už 2,59 ct/kWh. Be to uostamiestyje dirba tik 6 NŠG ir konkurencijos dėsniai čia veikia tik šiltuoju metų laiku. Žiemą, išaugus šilumos suvartojimui, NŠG pajėgumai nepatenkina centralizuotos šilumos poreikio, tad šią paslaugą privalanti užtikrinti municipalinė bendrovė „Klaipėdos energija“ turi deginti brangias gamtines dujas.

„Miestai, kuriuose biokuras nedengia 100% miesto poreikio pikinių pajėgumų, tai atsilieps šilumos kainoms vartotojams per kažkiek didėsiančias kainas. Elementari tezė, kad šilumos sąnaudas viduržiemy lems žiemos gilumas, dabar atsiskleis visu turiniu. Dienų skaičius, kada mieste veiks pikiniai dujiniai įrenginiai, deginantys brangesnį kurą, priklausys tik nuo oro temperatūros.“, – teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Be dujų Klaipėdoje – misija kol kas neįmanoma

Nepriklausomi gamintojai yra laisvi rinkos dalyviai – gali bet kada nutraukti gamybą. Tuo tarpu municipalinės bendrovės atsako už nepertraukiamą šilumos tiekimą ir pagal įstatymo raidę privalo turėti rezervinius pajėgumus.

„Šį mėnesį du Klaipėdos gamintojai pranešė apie įrangos gedimus ir nepatieks miesto vartotojams suplanuoto šilumos kiekio. Taip pat turime dar vieno nepriklausomo gamintojo raštą, kad esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso jie gali sustabdyti šilumos tiekimą miestui“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Kadangi NŠG daugiausia degina biokurą arba komunalines atliekas, pasigirsta pasiūlymų ir  municipalinėms įmonėms statyti daugiau ar didesnio pajėgumo biokuro katilų. Tačiau nesant pilnavertės NŠG konkurencijos čia slypi technologinė problema: staigiai krentant oro temperatūrai biokuro katilai negelbsti – jų paruošimas gamybos ciklui trunka iki trijų parų. Tad pikiniais atvejais šilumos stygių kompensuoja būtent municipalinių katilinių dujiniai katilai, galintys pasiekti darbinę temperatūrą per kelias valandas.

„Biokuras pigus, bet biokuro katilai yra brangūs, mes juos statėme tik tuomet, kai gaudavome ES finansinę paramą. Naujų katilų įrengimo kaštai neišvengiamai didintų šilumos kainą mūsų klientams. Na o technologiškai mums vis tiek reikia išlaikyti dujinius katilus, kaip saugiklį, kai NŠG katilai negali užtikrinti staiga išaugusio šilumos poreikio“, – aiškino A. Katinas.

Pagal energetikų prognozes, sausio mėnesį uostamiesčiui NŠG tiekiamos ir pačios AB „Klaipėdos energija“ biokuro katilų pagamintos šilumos neužteks. Tad trūkstamą kiekį bendrovė turės pagaminti degindama gamtines dujas, kurios per metus pabrango 7,2 procento. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šilumos kaina gyventojams pirmąjį naujų metų mėnesį bus 4,83 ct/kWh (be PVM), arba 3,4 proc. didesnė nei prieš metus.