Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2025 m. balandžio 4 d.

Baigiantis šildymo sezonui, iki mažiausios kainos per pastaruosius keturis šildymo sezonus atpigus biokurui, pingant gamtinėms dujoms ir sumažėjus aukcionuose šilumos tiekėjų superkamos nepriklausomų gamintojų šilumos energijos kainoms, Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina balandį siekia 6,76 ct/kWh – tai 13,4 proc. mažiau nei kovą, kai buvo 7,81 ct/kWh. Didžiausių šalies miestų kainų vidurkis balandį 18 proc. mažesnis nei kovą ir dabar siekia 6,19 ct/kWh. Per mėnesį 32 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas.

Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.

Balandį kainų mažėjimą lėmęs biokuras naudojamas apie 80 proc. šilumos energijos šalyje pagaminti. Pirmąją balandžio savaitę biokuro kaina yra mažiausia per pastaruosius keturis šildymo sezonus – 16,32 Eur/MWh, arba 36 proc. mažesnė nei sausį, kai biokuro kaina buvo aukščiausia šį šildymo sezono kainą – 25,64 Eur/MWh ir nuo tol laiko pigo dvylika savaičių iš eilės.

Per mėnesį šilumos energijos kainos labiausiai sumažėjo Vilniuje – 27,7 proc. balandį, palyginti su kovu, arba 1,21 ct/kWh. Šį mėnesį sostinėje šilumos energija kainuoja 5,58 ct/kWh, kovą kaina siekė 7,72 ct/kWh o prieš metus, pernai balandį – 5,96 ct/kWh. Ryškų šilumos kainos sumažėjimą sostinėje lėmė tai, kad kuro, naudojamo šilumos gamybai, struktūroje gamtinių dujų dalis sumažėjo iki 55 proc. balandį, kai kovą dujų buvo naudojama 87 proc. viso kuro. Taip pat 56 proc. sumažėjo iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos kaina, kuri balandį siekia 20,2 Eur/MWh, kai kovą buvo 46,3 Eur/MWh. Vilniuje 32 proc. šilumos energijos pagamina AB Vilniaus šilumos tinklai, o 68 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, taip pat ir iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės. 

Mažiausia šilumos energijos kaina tarp didžiųjų miestų balandį yra Klaipėdoje – 5,49 ct/kWh, ji sumažėjo 19,9 proc. nuo kovo, kai buvo 6,85 ct/kWh, o prieš metus balandį siekė 5,68 ct/kWh. Klaipėdoje šilumos kainos sumažėjimą lėmė 38 proc. mažesnė iš nepriklausomų tiekėjų superkamos šilumos kaina, kuri balandį siekia 25,8 Eur/MWh, kai kovą buvo 40,1 Eur/MWh. Taip pat dujų dalis šilumos gamybai sumažinta iki 49 proc. balandį, kai kovą dujos sudarė 76 proc. kuro. 

Kaune balandį šilumos energijos kaina – 7,51 ct/kWh., kovą ji siekė 8,23 ct/kWh, o pernai balandį – 6,34 ct/kWh. Šį mėnesį šilumos kainos sumažėjimą Kaune lėmė 32 proc. mažesnė superkamos šilumos kaina iš nepriklausomų tiekėjų, kuri balandį siekia 32,2 Eur/MWh, kai kovą buvo 47 Eur/MWh.  

Šiauliuose šilumos energija dabar kainuoja 6,03 ct/kWh, o kovą siekė 6,51 ct/kWh, prieš metus balandį kaina buvo 5,08 ct/kWh. Šį mėnesį šilumos kainos sumažėjimą Šiauliuose lėmė 17 proc. mažesnė kuro įsigijimo kaina, kuri balandį siekia 19 Eur/MWh, kai kovą buvo 23,2 Eur/MWh. Šiauliuose šiluma iš nepriklausomų tiekėjų nesuperkama. 

Panevėžyje šilumos energija dabar kainuoja 7,06 ct/kWh, kovą kaina siekė 7,27 ct/kWh, o pernai tuo pačiu metu buvo 6,48 ct/kWh. Šilumos kainos sumažėjimą balandį Panevėžyje lėmė 25 proc. mažesnė iš nepriklausomų tiekėjų superkamos šilumos energijos kaina, kuri balandį siekia 30,8 Eur/MWh, kai kovą buvo 41 Eur/MWh. 

Vertinant visų penkių didžiausių Lietuvos miestų kainų vidurkį, balandį jis siekia 6,19 ct/kWh, kai kovą buvo 7,58 ct/kWh. Miestų kainų vidurkis 9 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina, bet šiemet 4,7 proc. didesnis nei pernai balandį, kai buvo 5,9 ct/kWh. Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.

Vertinant visą šalį, balandį 32 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas, palyginti su kovu. Per mėnesį 14 šilumos tiekimo įmonių šilumos energijos kainas padidino, 3 kainų nekeitė. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Per mėnesį šilumos energijos kaina labiausiai šalyje padidėjo Širvintose – ji kilo 38 proc., arba 2,75 ct/kWh –dabar yra 9,97 ct/kWh. Galutinės kainos didėjimą lėmė 99 proc. padidėjusi pastovioji kainos dedamoji dalis (investicijos ir kt. pastoviosios sąnaudos), kuri nuo 3,45 ct/kWh kovą kilo iki 6,85 ct/kWh balandį. UAB „Širvintų šiluma“ tiekiamos šilumos energijos, kuri gaminama 100 proc. naudojant biokurą, kaina nepatenka tarp didžiausiųjų kainų šalyje.

Brangiausiai šilumos energija balandį kainuoja Vilniaus r. (13,01 ct/kWh), Šakių r. (11,89 ct/kWh), Ignalinos r. (11,81 ct/kWh), Kauno r. (11,8 ct/kWh) ir Lazdijų r. (11,5 ct/kWh) savivaldybėse.

Mažiausia šilumos energijos kaina balandžio mėnesį yra Klaipėdoje (5,49 ct/kWh), Vilniuje (5,58 ct/kWh), Šiauliuose (6,03 ct/kWh), Utenoje (6,3 ct/kWh) ir Mažeikiuose (6,44 ct/kWh).

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia, ji apie 23 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.

Penkiose savivaldybėse, kuriose ši kaina didžiausia, ji apie 43 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.

Vertinant 2025 m. balandžio mėnesį ir 2024-ųjų balandį, šiemet vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina yra 4,7 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 6,44 ct/kWh.

Per metus 40 šilumos energijos tiekėjų kainas padidino, o 9 šilumos energijos tiekėjai jas sumažino.

Labiausiai šilumos energijos kainos per metus sumažėjo Šilutėje – 15 proc., arba 1,21 ct/kWh, Anykščiuose – 12 proc., arba 1,01 ct/kWh, Birštone – 10 proc., arba 0,86 ct/kWh, Pakruojyje – 6 proc., arba 0,67 ct/kWh, ir Biržuose – 6 proc., arba 0,65 ct/kWh.

Labiausiai šilumos energijos kainos per metus, šį balandį, palyginti su pernai balandžiu, didėjo Širvintose – 48 proc., arba 3,21 ct/kWh, Vilniaus r. – 28 proc., arba 2,87 ct/kWh, Šakiuose – 25 proc., arba 2,39 ct/kWh, Ukmergėje – 33 proc., arba 2,32 ct/kWh ir Trakuose – 28 proc., arba 2,12 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, stebimas šilumos energijos kainų mažėjimas. Penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis kovo mėnesį mažiausias Lietuvoje – 6,9 ct/kWh, Latvijoje – 7,2 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 7,8 ct/kWh. Lyginant trijų šalių sostines, Vilniuje šilumos energija pigiausia – 5,6 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Lietuvoje biokuro kainos vidurkis 2025 m. kovo mėnesį biokuro kainos vidurkis buvo 16,9 Eur/MWh, arba 21 proc. mažesnis už vasario mėn. kainos vidurkį, kuris siekė 21,3 Eur/MWh ir 6 proc. mažesnis nei 2024 m. kovą, kai mėnesio kainos vidurkis buvo 17,9 Eur/MWh.

Didžiausia biokuro kaina šį, 2024–2025 m. šildymo sezoną buvo sausio 14 dieną (25,64 Eur/MWh). Nuo to laiko biokuro kaina mažėja dvylika savaičių iš eilės ir, lyginant su sausiu, krito 36 procentus.

Sudarant ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, formuojasi svertinė kaina 17–16,53 Eur/MWh.

2024–2025 m. šildymo sezoną apie 80 proc. kuro, Lietuvoje naudojamo centralizuotai tiekiamai šilumos energijai gaminti, yra biokuras. Baigiantis šildymo sezonui (parastai balandžio mėnesį baigiamas šildymo sezonas) biokuro tiekėjai išparduoda sukauptas atsargas – tai pagrindinė biokuro kainos mažėjimo priežastis.

Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Nuo šio 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gauna sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas. Galutinę sąskaitą vartotojui lemia tai, kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti. Nerenovuotose namuose sąskaitos už šildymą – apie 50 proc. didesnės, lyginant su naujos statybos ir renovuotais pastatais. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 14 proc. pastatų.

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo pakeisti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams. Individualiam būstui šildyti dujas naudojantiems buitiniams vartotojams jos brango 17–18 procentų.

Daugiau informacijos skirsnyje Šilumos energijos kainų pokyčiai

Kilus klausimų, prašome kreiptis: Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas vida.cerniauskiene@ena.lt, mob. tel. +370 661 89 175.