VšĮ Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. kovo 14 d.

Šildymo sezono antroje pusėje šilumos energijos ir biokuro kainos Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja. Mūsų šalyje šį šildymo sezoną, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vidutinė šilumos kaina išlieka mažiausia tiek vertinant visos šalies, tiek ir didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkius. Įvairiuose Lietuvos regionuose šilumos kaina skirtinga, o didžiausios kainos nuo mažiausių kovą skyrėsi 2 kartus. Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą lemia tai, kokia būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.

2024 m. kovo mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje – 7,07 ct/kWh be PVM. Palyginus su vasario mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,4 ct/kWh., arba 5,35 procento. O lyginant su 2023 m. kovu, kainų vidurkis šiemet mažesnis 9,7 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 7,83 ct/kWh.

Istoriškai kovą šalies kainos vidurkis panašus į 2013-iųjų kainą, kuri buvo 7,38 ct/kWh. Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia kovo mėnesio vidutinė kaina buvo 2021-aisiais – 4,38 ct/kWh, arba 61,4 proc. mažesnė, didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,28 ct/kWh, arba 14,6 proc. didesnė nei šiemet.

Šilumos kainų pokytis šį kovą atitinka ilgametes tendencijas, kai šildymo sezono antroje pusėje pradedamos naudoti sukaupto kuro atsargos ir sausio–vasario mėnesiais šilumos kainos nuosekliai mažėja iki šildymo sezono pabaigos.

Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet kovą  sudaro 6,78 ct/kWh – ji 6 proc. mažesnė nei vasarį, kai siekė 7,21 ct/kWh, ir 8 proc. mažesnė nei 2023-ųjų kovą, kai buvo 7,83 ct/kWh.

Visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos energijos kaina šį kovą mažesnė už šalies vidutinę kainą ir yra 8 proc. mažesnė nei prieš metus – pernai kovą ji buvo 7,83 ct/kWh.

Didžiausia šilumos kaina šį kovą išlieka Vilniuje – 7,09 ct/kWh, o tai lemia didesnė įsigyjamo kuro kaina. Lyginant su vasario mėnesiu, kaina sostinėje sumažėjo 6,09 proc. (buvo 7,55 ct/kWh). Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja.

Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina kovo mėnesį yra Šiauliuose – 6,01 ct/kWh. Lyginant su vasario mėnesiu, kaina sumažėjo 6,8 proc. (buvo 6,45 ct/kWh). Pernai kovą ji buvo 7,66 ct/kWh, arba 21,54 proc. didesnė. Klaipėdoje kovą šilumos energijos kaina yra 7,1 ct/kWh, arba 4,18 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 7,41 ct/kWh. Panevėžyje kovą šilumos energijos kaina – 6,54 ct/kWh, arba 3,54 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 6,78 c/kWh). Kovo mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,34 ct/kWh, arba 8,25 proc. didesnė nei vasarį, kai buvo 6,91 ct/kWh.

Lyginant visus šalies regionus, penkis šio šildymo sezono mėnesius mažiausia šilumos energijos kaina išliko Utenoje, taip par ir kovo mėnesį Utenoje ji tebėra mažiausia Lietuvoje – 5,92 ct/kWh, Šiauliuose antra mažiausia šilumos kaina – 6,01 ct/kWh.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 14 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.

Brangiausiai šilumos energija kovą, kaip ir vasarį, yra Biržuose – 11,78 ct/kWh, Kauno rajone – 11,41 ct/kWh, Vilniaus rajone (UAB Nemenčinės komunalininkas) –12,5 ct/kWh ir Ignalinoje – 11,0 ct/kWh. Šių savivaldybių šilumos energijos vartotojai brangiausiai šalyje už ją moka nuo 2023/2024 m. šildymo sezono pradžios.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji apie 63 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh.

Šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis kovo mėnesį Lietuvoje mažiausias – 6,78 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalių sostines, kovo mėnesį Vilniuje šilumos energijos kaina mažiausia – 7,09 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Rygoje – 8,8 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m.kovą išliekastabilios. Biokuro kaina siekia 19,2 Eur/MWh, formuojasi 23,83 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Pernai tuo pačiu metu biokuro kaina buvo 24,47 Eur/MWh, arba 21,5 proc. didesnė. Nuo pernai gegužės biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale.

Jau keturias savaites iš eilės Lietuvoje biokuras išlieka pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 21,46 Eur/MWh, Latvijoje – 23,88 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra nuo šių metų kiekvieną mėnesį analizuoja ir skelbia šilumos energijos ir biokuro kainų pokyčių apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas vida.cerniauskiene@ena.lt, mob. tel. +370 661 89 175