Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
ŠILDYMO SEZONUI PRASIDĖJUS ATSAKOME Į GYVENTOJŲ KLAUSIMUS
AB „Kauno energija” pranešimas, 2026 m. spalio 1 d.
Pasikeitus šildymo tvarkai dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos, šilumos vartotojams, turintiems modernizuotus (automatizuotus) šilumos punktus, šildymo sezonas prasideda spalio 1 d., kitiems – pagal faktinę lauko temperatūrą ir savivaldybės sprendimą. Atsakome į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus.
Kas reguliuoja šilumą mano name?
AB „Kauno energija“ yra šilumos tiekėjas ir šilumą tiekia iki pastato šilumos tiekimo-vartojimo ribos. Už pastato vidaus šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų ir patikimą eksploatavimą atsakingas šilumos sistemų prižiūrėtojas. Šilumos temperatūrą daugiabučiuose namuose taip pat reguliuoja šilumos sistemų prižiūrėtojas.
Pastatuose su modernizuotais (automatizuotais) šilumos punktais šilumos tiekimas reguliuojamas automatiškai pagal lauko oro temperatūrą.
Šilumos kaina ir sąskaitos dydis
Centralizuotos šilumos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, įvertinus kuro ir perkamos šilumos kainų pokyčius.
Šilumos kainą sudaro dvi pagrindinės dalys: kintamoji, ir pastovioji. Prie jų pridedamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris šildymui ir karštam vandeniui šiuo metu yra 21 proc.
Šių metų spalio mėn. šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke bus 7,24 ct/kWh be PVM, tai yra mažesnė nei 2025 m. spalį, kai siekė 7,25 ct/kWh be PVM. Taip pat 2 proc. mažėja ir karšto vandens kaina.
Gyventojų sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos kainos ir kiekvieno būsto suvartoto šilumos kiekio, kuriam įtakos turi tiek lauko oro temperatūra, būsto plotas, tiek šilumos vartojimo įpročiai. Vis dėlto didžiausią įtaką šilumos suvartojimui daro pastato būklė ir jame esančio šilumos punkto efektyvumas. Apšiltintas namas geriau išlaiko šilumą, todėl jos suvartojama mažiau. Atnaujintos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punktas, vamzdynai) energiją naudoja taip pat efektyviau.
Pavyzdžiui, 2025-2026 m. šildymo sezono metu renovuoto namo Kaune vidutinis mokėjimas už 60 kv. m patalpos šildymą per mėn. buvo 54,31 EUR (be PVM), senos statybos nerenovuoto namo 94,05 EUR (be PVM), tai yra net 70 proc. didesnis. Jurbarke – beveik dvigubai daugiau, tai yra 96,17 EUR (be PVM), palyginti su renovuoto namo, kai vidutinis mokėjimas buvo 48,31 EUR (be PVM).
Kur kreiptis įvairiais klausimais
- Sutrikus šildymui ar karšto vandens tiekimui Jūsų namuose, pirmiausia kreipkitės į jūsų namo šilumos sistemų prižiūrėtoją;
- Dėl sutarčių, sąskaitų, atsiskaitymų ir kompensacijų gyventojams į klausimus kasdien pasiruošę atsakyti „Mano Kaunas“ specialistai el. paštu info@kmpc.lt, tel. 0 800 20 000;
- Sužinoti, ar jūsų namo šilumos punktas yra automatizuotas, galite kreipęsi į namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, administratorių, bendrijos pirmininką arba parašę į „Kauno energiją“ el. paštu renovacija@kaunoenergija.lt.
- Dėl šilumos punkto renovacijos taip pat kviečiame kreiptis į „Kauno energijos“ specialistus el. paštu renovacija@kaunoenergija.lt.
Kitos naujienos

UAB „Šiaulių energija“ nuolat skiria dėmesį šilumos gamybos efektyvumo ir tiekimo patikimumo didinimui.
Spalio 1 dieną pradeda veikti Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos (TPPIS), Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) modulis. Iki šiol šie procesai vyko rankiniu būdu – dokumentai buvo rengiami PDF formatu ir teikiami paštu.
Rugsėjo 30 d. Vilniuje Europos Komisijos (EK) vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pasirašė Socialinio klimato fondo sutartį tarp Lietuvos ir Europos Komisijos.