Pabrangęs biokuras pora centų kilstelės šilumos kainas, tačiau daugiausiai vis dar mokės nuo gamtinių dujų priklausantys miestai, prognozuoja šilumos tiekėjų atstovai. Prie biokuro dar neperėjusi sostinė šią žiemą degins mazutą, dėl ko tikisi išlaikyti panašias kainas į pernykštes. Intensyviau daugiabučių namų renovaciją vykdę miestai išloš, tačiau šalyje vis dar renovuota vos 11 proc. namų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad šiais metais, kaip ir visuomet, mažiausiai už šildymą mokės tie miestai, kurie savo šilumos ūkį pertvarkė biokurui. Tiesa, biokuras taip pat nėra toks pigus kaip prieš metus. Jis „Baltpool“ biržoje šiandien kainuoja virš 40 eurų/MWh, o pernai panašiu metu kainavo 20 eurų/MWh. Šilumos kainoje biokuro kaina sudaro apie 60 proc., sako tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

„Kita dalis yra fiksuoti įmonės kaštai – atlyginimai, turto amortizacija, reguliuojamas pelnas, eksploatacijos kaštai. Šiemet biokuro kaina pakilo apie 100 proc. iki 46 eurų/MWh lyginant su pernai metais. Pagrindinė to priežastis – biokuro importo iš Baltarusijos sustabdymas. Tačiau pernai didėjo ir atlyginimai, elektra – kiekviena įmonė gali turėti skirtingas kainas – todėl galutinės šilumos kainos padidėjimas miestuose gali skirtis priklausomai nuo minėtų aplinkybių“, – 15min komentavo jis.

Vis dėlto gamtinių dujų, kurios yra antras pagal populiarumą šilumos gamyboje naudojamas kuras, kainos per metus išaugo dar daugiau, maždaug nuo 40 eurų/MWh iki šiandieninės 170 eurų/MWh. Tiesa, gamtinių dujų kaina pastarąsias savaites krenta, o rugpjūtį buvo pasiekusi ir 350 eurų/MWh piką. Visa tai lemia, kad nors biokurą naudojančiuose miestuose šilumos kaina augs, ji nebus tokia aukšta kaip Vilniuje. Sostinė vis dar laukia Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto biokuro bloko projekto, kuris turėtų sumažinti jos priklausomybę brangių kuro šaltinių.

Nors Vilniui iki šiol nepavyko visiškai persiorientuoti prie biokuro, dėl jau minėto VKJ projekto vėlavimo, tačiau šiam šildymo sezonui buvo pristatyta naujovė – gamtines dujas sostinė keis pigesniu mažasieriu mazutu.

„Jeigu jiems pavyks realiai pakeisti didelę dalį dujų į mazutą, tai kaina sezono metu didės nedaug arba bus netgi panaši. Kituose miestuose dujų dalis yra labai nedidelė. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose dujų dalis sudaro nuo kelių iki keliolikos procentų ir bandoma tas dujas pakeisti skystu kuru, jeigu kainos ir toliau bus aukštos“, – 15min kalbėjo V.Lukoševičius. J

is prognozuoja, kad dėl dvigubai brangesnio biokuro nei pernai, šilumos kainos didėtų labai apytiksliai 20–30 proc.

„Dar prisideda ir kiti faktoriai – elektra brangesnė, resursai, medžiagos ir tas irgi turės įtakos. Tie miestai – o jų absoliuti dauguma – vidutinio dydžio, dideli ir netgi maži arba naudoja pilnai biokurą arba dujų dalis yra labai nedidelė. Prie praėjusių metų kainos prisidės maždaug 2 centai“, – kalbėjo V. Lukoševičius.

Pašnekovas prognozavo, kad šilumos kainos Vilniuje sezono metu vidutiniškai sieks apie 11 ct/kWh, o kituose didesniuose Lietuvos miestuose – apie 6–8 ct/kWh.

„Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Gerimantas Bakanas teigė, kad gamtines dujas mazutu pakeitusioje sostinėje kainos tikriausiai bus labai panašios kaip praėjusiais metais. „Jau galima matyti, pagal mūsų paskelbtą spalio mėnesio kainą, kuri yra 8,9 ct už kWh: jeigu lyginti su praėjusių metų vidurkiu, 8,6 ct/kWh, tai beveik tas pats lygmuo, ypač įvertinant, kad biokuras brango beveik tris kartus“, – kalbėjo G. Bakanas.

V.Jonutis teigė, kad šiuo metu tiksliai atsakyti, kiek kuro pokyčiai lems šilumos kainas sostinėje, yra sudėtinga: esminiais kriterijais taps ne tik pačios dujų ir mazuto kainos, bet ir aplinkos taršos leidimų kaina bei mazuto akcizo dydis.

„Iš viešai skelbtos informacijos apie sandorių kainas galima būtų daryti prielaidą, kad deginant mazutą kainos galėtų kristi 30 proc. ir daugiau“, – kalbėjo specialistas.

Tiesa, yra tokių miestų, kurie lieka itin priklausomi nuo dujų – tai dažniausiai maži miesteliai arba nedaug objektų aptarnaujantys šilumos tiekėjai.

„Vilniuje yra Fabijoniškių kvartalas, ten daugiaaukščiai šildomi vien dujomis, ten kaina jau dabar formuojasi ties 20 ct/kWh ir daugiau – pabaigos nematyti, nes dujos yra labai brangios“, – pavyzdį V.Lukoševičius. Nuo dujinių katilų labai priklauso ir tokių miestelių, kaip Nemenčinė, Nemėžis, Velžys, šilumos ūkiai.

Žiemos orus prognozuoti sudėtinga

Tiek šilumos suvartojimas, tiek jos kaina visuomet priklauso nuo orų – jeigu žiema bus šalta, mokėti teks daugiau. Orai taip pat lemia šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Anksčiau šildymo sezonas būdavo pradedamas, kai tris dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būdavo žemesnė nei 10 laipsnių, tačiau šiandien tai yra tik rekomendacija.

Bet kuris pastatas gali nuspręsti pradėti šildytis, jeigu tam pritaria jo gyventojų dauguma, o bendrą šildymo sezono pradžią savivaldybės taip pat skelbia savo nuožiūra. Tačiau, savaime suprantama, tenka atsižvelgti ir į temperatūrą.

Pirmoji šalyje šildymo sezoną rugsėjo 28 d. pradėjo Trakų savivaldybė. Tarp didmiesčių pirmasis startavo Panevėžys. Šis Aukštaitijos miestas gyventojų būstus pradės šildyti nuo pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai. Tuo tarpu kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų.

Šaltinis: www.15min.lt