Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimas, 2025 m. vasario 5 d.

Netrukus centralizuotai šiluma aprūpinamus vartotojus pasieks šildymo sąskaitos už neįprastai švelnų šių metų sausį. Verta giliau panagrinėti – kas didina, o kas mažina sąskaitų dydį.

Pagrindinis sąskaitos dydžio faktorius – šilumos suvartojimas konkrečiame pastate ir atitinkamai bute – kiekvieną mėnesį kinta ir labiausiai priklauso nuo klimatinio faktoriaus. Nors faktinį šilumos suvartojimą lemia vietovės faktinis vėjuotumas, drėgnumas, žvarbumas ir panašios sąlygos, tačiau didžiausią įtaką turi temperatūrų skirtumas tarp patalpų ir išorės oro. Apytiksliai šis poveikis yra proporcingas  vidutinės temperatūros patalpose ir  pastato išorėje skirtumui. Pavyzdžiui, 2024 metų sausio mėnesio vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo -4,1 ^oC, o šiais metais apie +2,0 ^oC. Jeigu patalpose vidutinė temperatūra būtų +20 ^oC, tai pernai šis temperatūrų skirtumas buvo 24,1  ^oC, o šių metų sausį – 18 ^oC. Vadinasi, šilumos suvartojimas šių metų sausį turėtų būti apytikriai ketvirtadaliu mažesnis negu pernai tą patį mėnesį. Šiluminės energijos suvartojimas šildymui (kWh/m²) arba priskirtas butui (kWh/mėn.) yra nurodytas kiekvieno mėnesio sąskaitoje ir tai galima pasitikrinti. Žinoma, šie skaičiai yra tik vidutiniai Lietuvoje, o kiekviename mieste ar pastate gali reikšmingai skirtis. Jų tikslumu abejoti neverta, nes visa šiluma patekusi į pastatą tiksliai išmatuojama metrologiškai patikimais prietaisais. Statistiškai vidutiniai šildymo sąskaitų dydžiai sausio mėnesį:

Akivaizdu, kad didžiausias sąskaitų skirtumas susidaro dėl atskirų pastatų savybių ir jų energetinės kokybės. Čia yra didžiausias šildymo sąskaitų mažinimo potencialas. Valstybės aktyviai remiama „mažoji“ ar „didžioji“ renovacija iš esmės vienintelis realus ir veiksmingas kelias  taupyti išlaidas šildymui.

Antrasis šildymo sąskaitų komponentas, iš kurio dauginama pastate suvartota šiluma, yra šiluminės energijos vieneto kaina (ct/kWh). Jas kiekvieną mėnesį skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri detaliai tikrina, kad šilumos tiekėjai į šilumos kainas įskaičiuotų tik tas sąnaudas, kurios tikrai būtinos. Šiuo metu paskelbtos šilumos kainos vasario mėnesiui:

Akivaizdu, kad šilumos vieneto kaina skiriasi kiekvienoje savivaldybėje. Mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (6,15 ct/kWh), o didžiausia – 14,63 ct/kWh bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kuri tiekia šilumą Vilniaus rajono miesteliams ir kaimams. Šie du skaičiai kraštiniai, tačiau kitose savivaldybėse šilumos kainos svyruoja tarp 6,5 ir 11,6 ct/kWh. Tai yra – skirtumas mažesnis nei 2 kartai, o tuo tarpu šilumos suvartojimas atskiruose pastatuose skiriasi iki 6-8 kartų. Tiek šilumos kaina, tiek ir šilumos suvartojimas tiesiogiai lemia buto šildymo mėnesinę sąskaitą.

Kuro, elektros ir panašios išlaidos (kintamosios sąnaudos) yra proporcingos šilumos gamybai, tad šiltą mėnesį mažiau gaminant šilumos, jų mažiau ir patiriama – tai yra kintama dedamoji (ct/kWh) galutinėje kainoje dėl klimatinio faktoriaus iš esmės nesikeičia. Tuo tarpu pastoviosios sąnaudos (EUR/mėn), būtinos šilumos ūkio funkcionavimui, turi būti surenkamos nepriklausomai nuo to šilta ar šalta žiema. Po šilto mėnesio būtinąsias pajamas teks surinkti kitais mėnesiais. Šilumos tiekimo įmonių veiklai būtinosios pajamos skaičiuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Atskirais mėnesiais jos svyruoja, nes neįmanoma tiksliai numatyti klimatinių sąlygų ir pajamų surinkimo, Norint tikslai ir objektyviai palyginti šilumos kainas atskirose savivaldybėse – reikia lyginti tik vidutines metines (dvylikos mėnesių) šilumos kainas (ct/kWh), nes tik jos atspindi realią situaciją – būtinąsias sąnaudas ir leistinas šilumos tiekimo veiklos pajamas. Jeigu lėšų iš vartotojų surenkama per daug, pavyzdžiui, dėl neįprasto šalčio – jos grąžinamos šilumos vartotojams per kitą 12 mėnesių laikotarpį. 

Kintamąsias šilumos gamybos išlaidas labiausiai lemia naudojamo kuro struktūra ir jo kainos. Pavyzdžiui, „Nemenčinės komunalininkas“ naudoja daugiausiai gamtines dujas, kintama dedamoji bendrovės kainos struktūroje vasario mėnesį net 9,3 ct/kWh, tuo tarpu „Utenos šilumos tinklų“ kintama dedamoji (kuras ir elektra) tik 3,9 ct/kWh. Kaip taisyklė, žiemos mėnesiais padidėja perkamo kuro ir perkamos šilumos kainos, o tai tiesiogiai didina šildymo sąskaitas.

Kas lemia pastoviąsias sąnaudas ir jų dedamąją galutinėje šilumos vieneto kainoje (ct/kWh)?  Šių aplinkybių daug ir jos gana įvairios atskirose savivaldybėse, kai kurios iš jų:

Šios ir panašios aplinkybės sistemiškai lemia kainų skirtumus atskirose įmonėse ir savivaldybėse. Žinoma, tai rodo ir kokiomis priemonėmis šias sąnaudas galima stabilizuoti ar net mažinti.